Raidos sutrikimai nėra ligos. Mat liga yra tai, kuo susergama, o raidos sutrikimu nesusergama ir nesergama – su juo gimstama. Tiesa, gydytojas genetikas primena, kad dalies šių sutrikimų būtų galima nesunkiai išvengti.
Raidos sutrikimai – tai būklės, kurios pasireiškia ankstyvajame vaiko amžiuje ir trunka visą likusį gyvenimą. Kaip ir daugumos sutrikimų atveju, vienos tikslios priežasties, dėl ko vaikams išsivysto raidos sutrikimų, nepavyksta nustatyti – juos gali lemti įvairios priežastys, dauguma jų – genetinės.
Pirmiausia patys tėvai pastebi, kad vaiko raida yra lėtesnė ar kokybiškai skiriasi nuo kitų panašaus amžiaus vaikų raidos. Toks vaikas elgiasi kaip jaunesnis pagal amžių arba stebimas keistas, neįprastas jo elgesys. Kartais vėluoja kalbos raida ar vaikas būna ypatingai nerangus.
Manoma, kad raidos sutrikimams įtakos turi ir paveldimumas, ir aplinkos veiksniai. Yra žinoma, kad vaikų, kurie auga neprižiūrimi ar nemylimi, psichomotorinė raida sulėtėja. Vaiko raidai įtakos turi ir pakankamas stimulų aplinkoje kiekis, bazinis saugumas, gerai sureguliuotas mitybos bei poilsio režimas.
„Iš tiesų, galime kalbėti apie daugiau kaip tūkstantį įvairiausių genetinių sindromų, kada žmogui yra vienokių ar kitokių raidos sutrikimų“, – patvirtina gydytojas genetikas prof. Algirdas Utkus ir čia pat patikslina, kad be genetinių priežasčių, t. y. atskirų genų, chromosomų skaičiaus ar struktūros pakitimų, gali būti ir kitų raidos sutrikimus lemiančių priežasčių.
Pirmiausia, pasak profesoriaus, atkreiptinas dėmesys į įvairiausius aplinkos veiksnius. „Žinoma, jie sudaro labai nedidelę dalį – apie 3 procentus visų raidos sutrikimų. Tačiau tai yra ta dalis, kurios būtų galima išvengti, ir pirmiausia tai – alkoholis ir jo poveikis nėštumo laikotarpiui į žmogaus besivystantį embrioną ir vaisių“, – pabrėžia specialistas.
Pats sunkiausias pažeidimo laipsnis dėl alkoholio poveikio nėštumo metu yra vaisiaus alkoholinis sindromas. Tai yra sindromas, kai žmogui yra įvairiausių dauginių raidos sutrikimų.
Genetikas primena, kad pavojingiausias laikotarpis, kai alkoholis ir jo skilimo produktai skaudžiausiai paveikia tik prasidėjusią gyvybę, yra nuo trečios iki maždaug 10 nėštumo savaitės po pastojimo. Tačiau pražūtingas jo poveikis nedingsta ir vėliau – alkoholis vaisiaus raidai kenkia visą nėštumo laikotarpį. „Kitaip sakant, saugaus nėštumo laikotarpio, kurio metu alkoholis būtų nepavojingas, apskritai nėra“, – apibendrina prof. A. Utkus.
Besivystantį embrioną ir vaisių žalingai veikia ir besilaukiančios moters vartojamos narkotinės medžiagos. Jautriausiai į jų poveikį reaguoja būsimo vaikelio centrinė nervų sistema. Dėl nėštumo metu patirtų narkotinių medžiagų poveikio sutrikimų vaikui išryškėja tiek po gimimo, tiek gerokai vėliau, jau pradėjus lankyti mokyklą: pavyzdžiui, kyla sunkiai paaiškinamų mokymosi ar elgesio problemų.
Kitas veiksnys, kuris taip pat kenkia besivystančiam embrionui ir vaisiui, yra rūkymas. Pirmiausia išaiškėjo, kad rūkančioms mamoms didėja tikimybė susilaukti mažesnio svorio vaiko. Joms dažnesnės įvairios komplikacijos nėštumo laikotarpiu, pavyzdžiui, gresiantis persileidimas, priešlaikinis gimdymas. Jau gimusiems tokių mamų vaikams išauga netikėtos ir staigios kūdikių mirties sindromo rizika, per gyvenimą dažniau išsivysto kai kurios onkologinės ligos.
„Be abejo, kalbėti apie tai, kad vaikas bus su intelektine negalia dėl to, kad mama rūko, nėra teisinga. Bet minimali smegenų disfunkcija vaikui gali būti. O ta minimali smegenų disfunkcija dėl to, kad mama rūkė nėštumo laikotarpiu, gali pasireikšti tokiais sutrikimais, kurie išryškėja vaikui augant, tai yra elgesio ir mokymosi problemomis“, – nurodo genetikas.
Pasak prof. A. Utkaus, atsakyti į klausimą, ko norėtųsi genetikams, ieškantiems būdų, kaip padėti raidos sutrikimų turinčius vaikus auginančioms šeimoms, paprasta ir kartu sudėtinga. Pirmiausia, jo žodžiais tariant, norėtųsi paprašyti moterų ir visų šeimos, kuri planuoja nėštumą ar laukiasi kūdikio, narių vengti žalingų veiksnių poveikio: visiškai atsisakyti alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo bei rūkymo.
„Tik taip mes galime išvengti tų raidos sutrikimų, kurių, kaip minėjau, galėtų ir nebūti“, – apibendrina pašnekovas.
Kad ir kokios būtų raidos sutrikimą lėmusios priežastys, tokiam vaikui pirmiausia reikia jį mylinčių ir teisingas ribas elgesiui nubrėžiančių tėvų, išmintingų ir gerbiančių mokytojų, bendraamžių draugystės ir palaikymo, pakankamo fizinio aktyvumo, kokybiško maisto, darbo ir poilsio režimo.
**
Nevyriausybinių organizacijų klasterio įgyvendinamas projektas „Galių dėžutė“ siekia padėti įgalinti vaikus su individualiais poreikiais auginančias šeimas, skleisdamas žinią apie neuroįvairovę, bendradarbiaudamas su šeimomis, mokyklomis ir visais geros valios žmonėmis, keisdamasis gerąja patirtimi.
Raidos sutrikimus simbolizuojantis geltonas balionas – tai priminimas, kad dalį šių sutrikimų nulemia ne vien genetiniai pakitimai, bet ir kūdikį pradėjusių asmenų gyvenimo būdas. Nepriklausomai nuo to, kas nulėmė raidos sutrikimą, jis žmogų lydi vis gyvenimą, ir su juo reikia išmokti gyventi tiek pačiam žmogui, tiek jį supantiems aplinkiniams.
Projektas „Galių dėžutė“ yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.
