Specialiųjų poreikių formos

Kas yra poreikis?

Poreikis – tai tarsi noras žengti žingsnį pirmyn savęs realizavimo link. Kaip sako A. Moslow, kuo dažniau žmogus žengia atgal ir praleidžia galimybę žengti pirmyn, tuo didesnis skirtumas tarp to, kuo žmogus yra ir kuo galėjo tapti. Apleisti poreikiai gali sukelti neigiamas emocijas – ypač liūdesio ar savigraužos jausmą, depresiją, nerimą.

Poreikių formavimasis atlieka milžinišką vaidmenį žmogaus asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, tačiau net apie 40 tūkst. (arba 11 %) visų Lietuvoje augančių vaikų susiduria su sunkumais siekdami realizuoti savo poreikius. Šie vaikai dėl sveikatos sutrikimų, lemiančių veiklos ribotumą aplinkoje, yra priskiriami asmenų su individualiais (specialiaisiais) poreikiais kategorijai.

Specialiųjų poreikių formos
Kas yra poreikis

Individualūs poreikiai nustatomi tuomet, kai reikia parinkti vaikui ugdymo turinį, metodus, būdus ar darbo tempą bei aplinką, pritaikyti reikiamas priemones, ugdymo procese teikti tikslingą pedagoginę, psichologinę ar socialinę pagalbą. Pagalba ir paslaugos teikiamos šiomis priemonėmis:

  • techninės pagalbos priemonės (kompensacinės priemonės);
  • finansinės pagalbos priemonės (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.).

Trys specialiųjų poreikių grupės

Individualių poreikių turintys vaikai gali būti skirstomi į tris grupes.

Turintys specialiųjų poreikių – sveikatos sutrikimai ir negalios, kuriuos nustato bei įvertina sveikatos priežiūros specialistai ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT). Šiems vaikams gali prireikti:

  • pirmojo ir antrojo lygio specialiojo nuolatinės slaugos poreikio;
  • pirmojo ir antrojo lygio specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio;
  • specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensavimo poreikio.

Turintys specialiųjų ugdymosi poreikių – švietimo pagalbos, ugdymo programos bei aplinkos pritaikymo poreikiai, kuriuos nustato Švietimo pagalbos tarnyba / pedagoginė psichologinė tarnyba (ŠPT / PPT). Šie poreikiai gali būti:

  • nedideli;
  • vidutiniai;
  • dideli;
  • labai dideli.

Turintys individualių poreikių kasdienybėje, esant sveikatos sutrikimams, tačiau nebūtinai turint negalią:

  • medicininė pagalba (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.);
  • asistento pagalba sprendžiant socialines problemas (asistavimas atliekant įvairius buities darbus ar keliaujant, pagalba pildant įvairius dokumentus bei kitos asistento paslaugos siekiant būti kuo pilnavertiškesniu visuomenės nariu).

Specialieji poreikiai gali būti nustatyti ir neturintiems negalios vaikams

90% vaikų su specialiaisiais poreikiais turi įvairių mokymosi sunkumų, kurie dažniausiai kyla dėl kalbos ir komunikacijos, emocinių ir elgesio sutrikimų.

Šie vaikai mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ir jų ugdymosi sėkmei būtina tinkamai pritaikyta ugdymosi aplinka, įskaitant pedagoginę, psichologinę, logopedinę ir kitą pagalbą. Tai:

Sutrikimai:

  • kalbos ir bendravimo sutrikimai;
  • maitinimo problemos: kramtymo sutrikimas, atsisakymas valgyti, išrankumas maistui;
  • miego, regos, klausos sutrikimai;
  • laiku neišsivysto higieniniai įgūdžiai.

Mokymosi sunkumai:

  • aktyvumo ir dėmesio sutrikimai (F 90);
  • elgesio sutrikimai (F 91);
  • mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (F 92);
  • socialinio bendravimo sutrikimai (F 94).

Apie 8 tūkst. (10 %) visų vaikų su individualiais poreikiais turi intelekto, judėjimo, regos ar klausos negalią. Pusė jų mokosi bendrojo lavinimo mokyklų bendrojo lavinimo klasėse, kita pusė – specialiosiose klasėse arba specialiosiose mokyklose. Į šias negalias įeina:

  • cerebrinis paralyžius ir kiti motorikos (judėjimo) sutrikimai;
  • autizmas ir kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai;
  • vaiko bendras raidos atsilikimas, specifinis mišrus raidos sutrikimas, protinis atsilikimas.

Taigi, specialiųjų poreikių turi dažnas vaikas. Tai gali būti masažo, logopedo, kineziterapeuto paslaugos, vaistų sugirdymas ligos atveju. Vaikas turi specialiuosius poreikius, o ne problemas – jie ir nustatomi tam, kad suteikus specialią pagalbą galėtume sumažinti raidos sutrikimą, stabilizuoti vaiko sveikatos būklę.

Naudoti informaciniai šaltiniai:

Specialieji poreikiai gali būti nustatyti ir neturintiems negalios vaikams