Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse gyvena sveiki vaikai ir susiduriantys su intelekto ar fizinių funkcijų sutrikimais, sukeliančiais jų veiklos ribotumą, kuris įvardijamas kaip negalia. Mokslinėje literatūroje galima rasti tokius vaikus su negalia apibūdinančius terminus – vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ypatingi vaikai, vaikai su negalia ar neįgalūs vaikai.
Specialieji poreikiai – tai žodžių junginys, galintis nuskambėti itin grėsmingai kiekvienai šeimai, atsidūrusiai situacijoje, kai tai paliečia jų vaiką. Tačiau žinios ir supratimas gali prasklaidyti net ir tamsiausius debesis bei įleisti daugiau šviesos į šeimos gyvenimą.
Specialūs poreikiai vaikams fiksuojami tada, kai šių vaikų raida skiriasi nuo daugumos vaikų vienu ar keliais tokiais požymiais:
- jie gali turėti intelekto sutrikimo negalią;
- mokymosi sunkumų;
- emocinių ir elgesio sutrikimų;
- fizinių negalių;
- klausos ar regos sutrikimų;
- išsiskirti ypatingais gabumais ar talentu.