Vaiko raidos vertinimas

Vaiko raidos vertinimas padės susidaryti bendrą vaiko gebėjimų vaizdą

Vaiko raidos vėlavimą būtina pastebėti laiku. Tokiu būdu, pasitelkus į pagalbą atitinkamus specialistus bei priemones galima pasiekti, kad vaiko raida taptų sklandesnė ir maksimaliai pagal individualius poreikius gerėtų mažylio adaptacija jį supančioje aplinkoje.

Kiekvienai mamai ir tėčiui jų vaikai yra patys gražiausi ir sumaniausi. Juk ne veltui liaudyje sklando posakis, kad ir pelėdai savas vaikas gražiausias. Tačiau posakiai posakiais, bet žiūrint objektyviai, augantys vaikai yra ir kažkuo panašūs ir kažkuo skirtingi. Vienas geriau geba vienus dalykus, kitas kitus, o trečias galbūt daro net daugiau nei jo bendraamžiai. Kuo anksčiau pastebimi vaiko raidos vėlavimai ar tam tikri sutrikimai, tuo anksčiau jam galima suteikti reikiamą pagalbą.

Nuo pat vaisiaus užsimezgimo mamos įsčiose, jo raidą stebi tiek laukiantys tėveliai, tiek gydytojai. Tas pats vyksta ir su jau gimusiu kūdikiu bei paaugusiu vaiku. Vėliau papildomai atsiranda darželio, mokyklos auklėtojai, mokytojai, kurie stebi bei vertina augančio vaiko raidą. Jei kyla kažkokių įtarimų, kad mažylis vystosi lėčiau nei jo bendraamžiai, rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie atliks vaiko raidos vertinimą / tyrimą.

Kur kreiptis ir ką daryti norint įvertinti savo vaiko raidą?

Įprastai, nuo pat gimimo, mažylio sveikatą bei raidą stebi šeimos gydytojas ar gydytojas pediatras. Prireikus, jis siunčia vaiką pas tam tikrus specialistus – vaikų ligų gydytoją ir kt. Todėl kai vienas iš šių ar visi specialistai pastebi arba diagnozuoja naujagimiui / kūdikiui / vaikui raidos (vystymosi) sutrikimus, ar galbūt dar tik mato, jog yra kažkokie rizikos veiksniai, turintys įtakos sutrikimams atsirasti, siunčia konsultacijai pas socialinį pediatrą arba raidos pediatrą, kuris įvertintų vaiko raidą.

Vaiko raidos įvertinimo klausimais konsultuoja ir kompleksinį raidos įvertinimą atlieka šios įstaigos:

ankstyvosios korekcijos tarnybos;
ankstyvosios reabilitacijos tarnybos, teikiančios antrinio lygio ankstyvosios reabilitacijos paslaugas;
tretinio lygio konsultacinių ir stacionarinių paslaugų organizacijos: Vaiko raidos centras, Vaikų reabilitacijos skyrius Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“;
savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT);
apskrities pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT);
privačios įstaigos, atliekančios kompleksinį vaiko raidos vertinimą vaikams, turintiems raidos, emocinių ir elgesio sutrikimų (konsultacijos mokamos).

Vaiko raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio. Raidos įvertinimo testai parenkami pagal vaiko amžių, raidos sutrikimą, fizines galimybes bei raidos tyrimo tikslus.

Vertinimui naudojama DISC metodika, kuri padeda itin tiksliai nustatyti šiuos įgūdžius:

Atlikus testą, tėvams pateikiamos reikiamos vaiko priežiūros rekomendacijos.

Neišnešiotų vaikų raida pagal DISC metodą vertinama, atsižvelgiant į jų amžių:

DISC testas taikomas vaikams iki 5 metų amžiaus.

Įvertinus vaiko motorinę raidą, nustatomas vadinamasis motorinis amžius. Jo santykis su biologiniu amžiumi, padaugintu iš 100, vadinamas motoriniu koeficientu (MQ). Jei vaiko MQ daugiau kaip 70, laikoma, kad motorinė raida yra normali, jei MQ yra tarp 50 ir 70, laikoma, kad motorinė raida sutrikusi ir tokį vaiką reikia atidžiai stebėti. Tikėtina, jog daugelio šių vaikų motorinė raida normalizuosis savaime ar suteikus nedidelę pagalbą. Jei MQ mažesnis nei 50, motorinė raida labai sutrikusi – tokiam vaikui reikalinga kompleksinė pagalba

Beje, antrinio lygio psichologo pateiktas vaiko raidos DISC vertinimo išvadas privalo patvirtinti vaikų ir paauglių psichiatras / gydytojas psichiatras / neurologas.

Ką daryti po vaiko raidos įvertinimo?

Gavote gydytojo siuntimą, užsiregistravote kompleksiniam vaiko raidos įvertinimui, atlikote visus reikiamus testus, gavote dokumentus su medicininėmis diagnozėmis bei rekomendacijomis. O ką daryti toliau? Šis klausimas kamuoja visus tėvus, susiduriančius su vaiko raidos sutrikimo diagnoze.

Gavę išvadas pasidomėkite, ar pagal nurodytus ligos kodus, jūsų vaikui gali būti skiriama:

neįgalumo ir specialiųjų poreikių išmoka;
valstybės suteikiamos socialinės garantijos, slaugančiajam neįgalų vaiką;
mokytojo padėjėjas, logopedas, psichologas ar kita ugdymo įstaigoje būtina pagalba;
ankstyvoji reabilitacija Lietuvoje / užsienyje;
vietinėje poliklinikoje suteikiamos reabilitacijos paslaugos - logopedas, masažas, kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, elektrostimuliacija ir kt.;
sanatorinis gydymas Lietuvoje / užsienyje;
ambulatorinė reabilitacija su kelialapiu bet kurioje Lietuvos reabilitacijos įstaigoje;
gyvenamajai vietai priskirtose įstaigose (dienos centruose ir kt.) pagalbos specialistų (psichologo, psichiatro, logopedo) teikiamos paslaugos vaikui ir jo šeimos nariams;
socialiniame paslaugų centre savivaldybėje, seniūnijoje gaunamos techninės pagalbos priemonės (neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė ir kt.);
būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymo kompensavimas savivaldybėje;
lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija;
ortopedinės avalynės ir įtvarų kompensacija;
slaugos, sveikatos priežiūros (vaistų sugirdymas, gastrostominis maitinimas, kateterizavimas, tracheostomos priežiūra) paslaugos ugdymo įstaigoje, dienos centre ir kitoje įstaigoje, kurioje vaikas ugdosi, leidžia laisvalaikį, reabilituojasi, stovyklauja;
dienos socialinė globa asmens namuose ir integrali pagalba į namus (socialinė globa ir slaugos paslaugos);
atokvėpio paslaugos šeimai, kuri augina individualių poreikių vaiką iki 18 metų;
emocinė, psichologinė pagalba šeimai, auginančiai vaiką su negalia;
sergančio reta liga vaiko gydymas užsienyje;
gydymo išlaidų kompensacija dėl labai retų žmogaus sveikatos būklių;
vienkartinė finansinė parama / pašalpa sunkios ligos atveju;
parama jaunoms šeimoms pirmam būstui.

Kada kreiptis dėl vaiko raidos įvertinimo?

Dėl vaiko raidos įvertinimo į specialistus reikėtų kreiptis jei pastebite, kad jūsų vaikas susiduria su šiais sunkumais:

sutrikusi kalba ir bendravimas;
sutrikęs miegas;
sutrikęs kramtymas;
prastas apetitas;
perdėtas išrankumas maistui;
cerebrinis paralyžius ir kiti motorikos (judėjimo) sutrikimai;
įvairūs raidos sutrikimai: autizmas, Aspregerio sindromas ir pan.;
bendras ar specifinis raidos atsilikimas;
protinis atsilikimas.

Taip pat galima kreiptis, jei reikia gauti neįgalumo patikslinimą ar pratęsimą arba kitais atvejais, kai reikia nustatyti bei įvertinti vaiko gebėjimus ir būklę.

Kaip atliekamas vaiko raidos įvertinimas?

Pagrindinis vaiko raidos vertinimo tikslas – kuo anksčiau išaiškinti ir koreguoti rizikos vaiko sveikatai veiksnius bei kuo tiksliau nustatyti, ar vaiko sveikatos būklė atitinka jo augimo ir brendimo pagal amžių ir lytį normatyvus.

Vaiko raidos tyrimas nėra vienapusis, jis apima įvairius raidos aspektus:

Visos šios sritys negali būti tiriamos atskirai viena nuo kitos, ypač ankstyvojo amžiaus vaikams. Nors augdami vaikai įgūdžius įgyja skirtingu laikotarpiu, tačiau specialistai yra nustatę tam tikrą raidos seką, pagal kurią vystosi visi vaikai.

Vaiko raidai stebėti svarbiausi pirmieji 3 jo gyvenimo metai. Tai laikotarpis, kada mažylio smegenys vystosi intensyviausiai. Todėl tai pats geriausias laikas reabilitacijai, nes gaunamas maksimalus efektas. Tad šiuo periodu labai svarbu tiek tėvams, tiek šeimos ar vaikų ligų gydytojams laiku nustatyti vaiko raidos sutrikimus.

Atliekant vaiko raidos vertinimą, labai svarbu, kad kartu dalyvautų ir mažylio tėvai. Taip pat reikia atsižvelgti ir į vaiko sveikatą bei bendrą jo būklę – sergantis, piktas, blogai besijaučiantis, alkanas ar neišsimiegojęs vaikas užduotis atliks blogiau, prasčiau susikaups, todėl negalima bus tikėtis gauti teisingus rezultatus.

Vaiko raidą tiriantys specialistai naudoja šias priemones:

barškučius ar varpelius;
plastikinius puodelius arba analogiško dydžio dėžutes;
kaladėles, dėliones su 3 pagrindinėmis geometrinėmis formomis (trikampis, kvadratas, apskritimas) arba plastikinę dėžutę su atitinkamų formų angomis;
vaiko amžių atitinkančias knygutes su paveikslėliais;
lėles;
piešimo popierių vaikiškas piešimo kreideles arba pieštukus.

Kas gi yra norma, o kada vaikui reikalingas gydymas?

Į šį klausimą patys tėvai atsakymo greičiausiai neras. Tam reikia kreiptis į gydytojus, kurie įvertins, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka atitinkamas užduotis. Vadovaudamiesi tuo, gydytojai užpildys vaiko raidos vertinimo lapą ir pateiks tėvams atsakymus bei tolimesnes rekomendacijas.

Jei vaikas atlieka jo amžiaus tarpsnį atitinkančias užduotis, gydytojai tėvams pateikia kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijas ir informuoja kada atvykti kitam raidos vertinimui. Tačiau jei vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, numatomas išsamesnis raidos vertinimas.

Raidos vertinimą atliekantis gydytojas su vaiko tėvais aptaria kiekvieno raidos tikrinimo rezultatus. Todėl labai svarbus šeimos bendradarbiavimas, nes iš tėvų specialistas sužino apie vaiko savybes, kurios gali būti reikšmingos vertinant raidą. Beje, vienareikšmės nuomonės ir išvadų nėra, todėl tėvai turi teisę reikšti savo nuomonę visais su jų vaiku susijusiais klausimais.

Kokias užduotis turi atlikti vaikas raidos vertinimo metu

Kūdikių iki 1 metų raida vertinama 3, 6, 9 mėnesių amžiaus. Neišnešiotų naujagimių raida vertinama koreguojant amžių. Kaip ir minėjome prieš tai, vaikams skiriamos vaiko amžių, raidos sutrikimą, fizines galimybes bei raidos tyrimo tikslus atitinkančios užduotys.

3-jų mėnesių kūdikis geba:

6-ių mėnesių kūdikis geba:

gulėdamas ant nugaros, visiškai arba iš dalies apsiversti ant pilvuko;
gulėdamas ant nugaros arba sėdėdamas mamai ant kelių paimti duodamą kaladėlę;
sėdint mamai ant kelių iš nugaros pusės 10–15 cm atstumu nuo ausies pabarškinama barškučiu ar paskambinama varpeliu - vaikas pasuka galvą ir akis į garso pusę.

9-ių mėnesių kūdikis geba:

ilgai ir laisvai sėdėti tiesia nugara ant kieto pagrindo;
stovėdamas tvirtai remtis kojytėmis;
stovėdamas ant kieto pagrindo tvirtai remtis abiem kojomis;
stovėdamas perkelti svorį nuo vienos ant kitos kojos;
abiem rankomis imti žaislus;
abiem rankomis paimti po daiktą (pvz., kaladėlę, barškutį) ir laikyti;
siekti už akiračio ribų esantį daiktą;
stengtis paimti daiktą, kurį gali pasiekti tik pakeitęs kūno padėtį;
čiauškėti skiemenimis;
pasakyti sudvigubintus skiemenis (pvz., da-da, ba-ba ir pan.).

1-ių metų vaikas geba:

ropoti;
eiti pristatomu žingsniu;
eiti prisilaikant už baldų;
atlikti veiksmus su dviem daiktais – įdėti žaislą į dėžutę arba padaužyti du žaislus vienas į kitą;
mėgdžioti veiksmus, garsus – pakartoti suaugusiojo atliekamus veiksmus arba sakomus skiemenis;
reaguoti į savo vardą - pašauktas vardu suklūsta, atsisuka;
pasakyti „mama“, „tete“, „baba“ ir pan.;
imti maistą rankomis ir valgyti - gali paimti rankomis maistą (pvz., sausainį), įsidėti į burną ir valgyti.

1,5 metų vaikas geba:

savarankiškai vaikščioti - pereina per kambarį;
žaisti funkcinius žaidimus - žaisdamas naudoja žaislus pagal paskirtį (važiuoja su mašinėle, piešia pieštuku, šukuoja šukomis, varto knygutę ir t. t.);
vykdyti žodinį nurodymą „duok“ - paprašytas paduoda artimam asmeniui daiktą;
rodomuoju pirštu parodyti į tai, kas jį sudomino - prašo daikto, rodydamas pirštu;
pasakyti 3 prasmingus žodžius daiktams ar veiksmams įvardyti.

2-jų metų vaikas geba:

pastatyti bokštą iš 2 kaladėlių;
nupiešti „keverzonę“ - braižo popieriuje netaisyklingas linijas;
parodyti kūno dalis - parodo bent vieną kūno dalį ją įvardijus;
parodyti paveikslėlius - parodo bent vieną paveikslėlį knygoje jį įvardijus;
ištarti dviejų žodžių frazes - sako frazes, tokias kaip „mama duok“, „mama, niam“ ir pan.
savarankiškai valgyti - gali pats suvalgyti kelis šaukštus maisto;
atnešti daiktus, kuriuos nori parodyti.

3-jų metų vaikas geba:

žaisti konstravimo žaidimus su kaladėlėmis, statydamas statinius ir pan.;
nesuklysdamas sudėti dėlionę iš 3 geometrinių formų (∆ O □);
savarankiškai ar pagal pavyzdį nupiešti apskritimą;
parodyti bent 1 spalvą iš 3 - prašomas parodyti atitinkamos spalvos pieštukus, žaislus ar paveikslėlius;
suprasti kalbos sąvokas - bent vieną sąvoką iš 5 („toks pats“,“ didelis“, „mažas“, „vienas“, „daug“), prašomas parodyti atitinkamus žaislus ar paveikslėlius;
jungti žodžius į 3 žodžių frazes, sakinius.

4-ių metų vaikas geba:

žaisti vaidmenų žaidimus - žaisdamas su kitais asmenimis, gali vaidinti įvairius vaidmenis (žmonių, gyvūnų ir pan.);
nupiešti atpažįstamą objektą (mašiną, žmogų ir pan.);
savarankiškai ar pagal pavyzdį nupiešti pliusą (+);
suprasti prielinksnius - įvykdo bent 3 iš 4 prašymų su prielinksniais: „padėk ant kėdės“, „padėk po stalu,“„ įdėk į dėžutę,“ „padėk už nugaros“ ir pan.;
paklaustas keliais sakiniais papasakoti apie įvykius, įvykusius namuose, ugdymo įstaigoje ir pan.

Naudojant šias užduotis atliekamas vaiko raidos vertinimas bei pateikiami tyrimo rezultatai ir rekomendacijos dėl tolimesnės pagalbos ar pan.

Ankstyvoji reabilitacija

Ankstyvosios vaikų reabilitacijos paskirtis – užtikrinti ankstyvą vaikų raidos sutrikimų išaiškinimą bei teikti ankstyvą ir efektyvią kompleksinę pagalbą vaikams, jų tėvams / globėjams.

Vaiko raidos problemų:

judėjimo, kalbos ir bendravimo, klausos sutrikimų, raidos sulėtėjimo ar atsilikimo, maitinimo sutrikimų.

Vaiko elgesio sutrikimų:

neklusnumo, hiperaktyvumo, dirglumo, agresyvumo, sunkaus atsiskyrimo nuo tėvų.

Vaiko emocinių problemų, miego sutrikimų ir kt.

Ankstyvajai reabilitacijai vaikai priimami su šeimos, vaikų ligų gydytojo, vaikų neurologo ar vaikų chirurgo siuntimu.

Svarbu pasidomėti ar įstaigoje į kurią kreipiatės dėl vaiko ankstyvosios reabilitacijos paslaugų, šios paslaugos yra nemokamos – jas apmoka Teritorinės ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Kaip jau tikriausiai supratote, atliekant vaiko raidos vertinimą, labai svarbus vieningas tiek vaiko tėvų / globėjų, tiek gydytojų darbas. Reikalingas ypatingas dėmesys paramos galimybėms šeimoje, taip pat tėvams, kurie mokomi kaip bendrauti su vaiku, kaip skatinti jo raidą ir praktiškai pritaikyti psichologo pateiktas rekomendacijas.

Vaiko raidos vertinimas. Kas tai?

Tikrinant vaiko raidą, apimami įvairūs jos etapai, neišskiriant kažkurio individualiai – motorikos, kalbos ir komunikacijos, pažintinės, emocinės ir socialinės sritys, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimasis ir kt. Vaikų vystymosi seka yra vienoda, skiriasi tik tam tikrų įgūdžių įgijimo laikas.

Vaiko smegenys intensyviausiai vystosi pirmaisiais 3 gyvenimo metais. Todėl jie yra patys svarbiausi ir tai yra geriausias laikas šeimai medicinos paslaugas teikiantiems ar vaikų ligų gydytojams kartu su tėvais laiku nustatyti ar vaiko raida atsiliekanti, vėluojanti.

Vaiko raida tikrinama tam tikrais etapais – amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Labai svarbu, kad kartu tyrime dalyvautų ir tėvai. Taip pat, atliekant vaiko raidos tikrinimą, nemažiau svarbi bendra vaiko sveikata – kosintis, čiaudintis, sloguojantis, prastai nusiteikęs ar blogai besijaučiantis vaikas jam skirtas užduotis atliks blogiau, nesugebės sutelkti dėmesio. Tokiu atveju nereikia tikėtis teisingų rezultatų. Svarbu vaiką tirti dieną, kai jis pavalgęs, nėra mieguistas, ar susijaudinęs.

Vaikų raida tikrinama naudojant tam tikras priemones: barškučius ar varpelius, plastikinius puodelius ar analogiško dydžio dėžutes, kaladėles, dėliones su geometrinėmis figūromis (lentą su 3 pagrindinėmis formomis – trikampis, kvadratas, apskritimas) ar plastikines dėžutes su atitinkamų geometrinių formų angomis, paveikslėlių knygutes, lėles, piešimo popierių, vaikiškas piešimo kreideles ar pieštukus.

Kokias užduotis reikia vaikui atlikti vertinant raidą?

Tyrimo metu vaikui užduodamos jo amžių bei raidos etapą atitinkančios užduotys bei stebima kaip jis jas atlieka.

1-rių metų vaikas:

ropoja;
eina pristatomu žingsniu / eina laikydamasis už baldų;
atlieka veiksmus su dviem daiktais - įdeda žaislą į dėžutę arba vieną į kitą padaužo du žaislus;
mėgdžioja veiksmus, garsus - pakartoja suaugusiojo atliekamus veiksmus ar tariamus skiemenis;
reaguoja į savo vardą - pašauktas vardu suklūsta, atsisuka;
taria dviejų skiemenų žodžius / garsus - „mama“, „tete“, „baba“ ir pan.;
ima maistą rankomis ir valgo - gali rankomis paimti maistą (pvz., sausainį), įsidėti į burną ir valgyti

1,5 metų vaikas:

savarankiškai vaikšto - pereina per kambarį;
žaidžia funkcinius žaidimus – žaisdamas žaislus naudoja pagal paskirtį: mašinėle važiuoja, pieštuku piešia, šukomis šukuoja, knygutę varto;
vykdo žodinį nurodymą „duok“ - paprašytas paduoda artimam asmeniui daiktą;
rodomuoju pirštu parodo į tai, kas jį sudomino – rodydamas pirštu prašo jį dominančio daikto;
3-imis prasmingais žodžiais įvardina daiktus ar veiksmus.

2-jų metų vaikas:

iš 2 kaladėlių pastato bokštą;
popieriuje braižo netaisyklingas linijas;
įvardijus, parodo bent vieną kūno dalį;
įvardijus parodo bent vieną paveikslėlį knygoje;
taria dviejų žodžių frazes - „mama duok“, „mama, niam“, „mama atia“ ir pan.;
savarankiškai gali suvalgyti kelis šaukštus maisto;
atneša daiktus, norėdamas juos parodyti.

3-jų metų vaikas:

iš LEGO ar kitų kaladėlių konstruoja statinius (bokštus) ir pan.;
nesuklysdamas sudeda 3 geometrinių formų (∆ O □) dėlionę;
savarankiškai ar pagal pavyzdį nupiešia apskritimą;
prašomas parodo bent 1 spalvą iš 3;
supranta bent 1 sąvoką iš 5 - „toks pats“,“ didelis“, „mažas“, „vienas“, „daug“, „mažai“ ir pan.;
sujungia žodžius į 3 žodžių frazes, sakinius.

4-ių metų vaikas:

žaidžia vaidmenų žaidimus - su kitais asmenimis gali vaidinti įvairius vaidmenis (žmonių, gyvūnų ir pan.);
nupiešia atpažįstamą objektą - mašiną, žmogų ir pan.;
savarankiškai ar pagal pavyzdį piešia pliusą (+);
supranta prielinksnius - vykdo bent 3 iš 4 prašymų su prielinksniais: „padėk ant kėdės“, „padėk po stalu“, „ įdėk į dėžutę“, „padėk už nugaros“;
paklaustas gali keliais sakiniais papasakoti apie įvykius, įvykusius namuose, ugdymo įstaigoje ir t. t.