Terminas „įvairovė“ turi daug skirtingų koncepcijų, kurios remiasi pripažinimu ir pagarba: biologinė įvairovė (fauna ir flora), įvairovė versle, įgūdžių įvairovė (tarpkultūrinės kompetencijos), techninė įvairovė (vietos ir laiko įvairovė). Visi šie skirtumai yra pastebimi, matomi.
„Neuroįvairovė“ – žmonių neurologinių skirtumų (būsenų), atsirandančių dėl neurologinių ypatumų, kuriuos žymi tam tikros diagnozės, pripažinimas lygiaverčiais. Taigi, ir vertinti juos reikia atitinkamai. Skirtumai atsiranda dėl neurologinių ypatumų, kuriuos žymi tokios diagnozės, kaip cerebrinis paralyžius, disleksija (skaitymo sutrikimas), dispraksija (kalbėjimo sutrikimas), diskalkulija (skaičiavimo sutrikimas), dėmesio ir hiperaktyvumo, autizmo spektro ypatumai ir kiti. Iš tokio neapibrėžtumo kilo netgi pasaulyje aktyvus judėjimas už „neuroįvairovę“, palaikantis pilietines teises žmonių su netipinėmis neurologinėmis savybėmis.
Jim Sinclair, JAV judėjimo už žmonių su autizmu teises Autism Network International vieno iš pradininkų, 1993 metais parašyta esė „Nereikia mūsų apraudoti“ sujudino visuomenę. Paaiškėjo, kad žmonėms atsibodo būti matomiems kaip gailesčio vertiems, ribotų galimybių individams. Nuo tada neuroįvairovės koncepcija tik stiprėja ir daugelis mano, kad svarbu bei teisinga pripažinti žmonių skirtumus. Tad, pavyzdžiui, autizmas suprantamas ne kaip sutrikimas, o kaip žmogaus skirtybė ir teisė pilnavertiškai gyventi, save realizuoti ir išreikšti.
