Vaiko raidos sutrikimas – tai ne pasaulio pabaiga

Vaiko raidos sutrikimas – tai ne pasaulio pabaiga, jei pastebima laiku

Kiekvienas vos tik gimęs kūdikis tampa jį supančio pasaulio dalimi. Jis auga apsuptas ne tik savo šeimos narių, bet ir kitų žmonių, daiktų, jį supančios aplinkos, gamtos ir daugybės kitų dalykų, kurie nuolat pasireiškia vaiko gyvenime.

Augdamas ir tvirtėdamas kūdikis pamažu vystosi ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Natūralu, jog visi vaikai skirtingi, todėl ir jų vystymasis yra skirtingas. Tačiau yra tam tikri kriterijai, pagal kuriuos vertinama kūdikio raida. Ar vaikas vystosi taip, kaip reikia, ar jam pasireiškia raidos sutrikimai, visa tai įvertina specialistai. Net naujagimį stebintis šeimos gydytojas gali pastebėti kažkokius nuokrypius ir nukreipti tėvus pas kompetentingus specialistus. Bet kaip patiems tėvams atpažinti ar jų mažylis vystosi taip, kaip reikia ir nepuolant į paniką imtis atitinkamų veiksmų?

Kaip atpažinti ar vaiko raida sutrikusi?

Kadangi visi vaikai yra skirtingi, skiriasi ir jų raida. Todėl, jei vaikutis kažkiek atsilieka nuo savo bendraamžių, dar nereiškia, jog jo raida sutrikusi ir tėvai tikrai neturėtų dėl to panikuoti. Ne tik fizinę, bet ir psichomotorinę vaiko raidą nuolat stebi šeimos gydytojas, o ir patys tėvai pirmaisiais metais su mažyliu būna praktiškai 24 val. per parą. Todėl turi galimybę nuo pat pirmųjų dienų stebėti kūdikio maitinimosi įgūdžius, suvalgomo maisto kiekį, svorio augimą, aktyvumą ar vangumą maitinimo metu.

Raidos sutrikimo požymiai, atsižvelgiant į pobūdį bei sudėtingumą, pasireiškia skirtingais augimo etapais. Paprastai neįprastą atžalos elgesį tėvai pastebi tarp antrųjų ir ketvirtųjų gyvenimo metų. Kartais būna ir anksčiau. Todėl, pasak specialistų, vaikui gimus svarbu stebėti ne tik ūgio bei svorio prieaugį, bet ir kelis kitus pagrindinius aspektus: kalbą, socialinį kontaktą, motorikos vystymąsi bei pažintinius procesus.

Skirtingiems amžiaus tarpsniams, priskiriami skirtingi kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant reikia stebėti vaiką. Svarbu atminti tai, kad kuo anksčiau raidos sutrikimas pastebimas ir diagnozuojamas, tuo anksčiau galima kreiptis į vaikui gebančius padėti specialistus.

Tad galbūt pastebite, kad jūsų naujagimis iki 1 metų amžiaus:

Valgydamas springsta, nenuryja maisto.

Gali ilgai / apatiškai gulėti lovytėje.

Būna dirglus, jautriai reaguoja į aplinką, dažnai verkia.

Nenori sėstis, nekelia galvytės, pastatytas nesiremia kojomis.

Nebando siekti / tyrinėti daiktų, nenulaiko žaislo rankoje.

Kalbinamas nesišypso, neskleidžia jokių garsų.

Nebijo nepažįstamų žmonių, naujų vietų.

Nepradeda tarti skiemenų, garsažodžių.

Žinoma, neskubėkite daryti skubotų išvadų, pirmiausia kreipkitės į šeimos gydytoją, o jis parekomenduos tolimesnį kelią.

Vaiko raidos sutrikimų klasifikacija

Raidos sutrikimus galima vertinti pagal jų atsiradimo priežastis.

Jie gali būti įgimti:

Taip pat gali būti įgyti po:

Tačiau gana dažnai sutrikimų priežastys taip ir lieka nežinomos. O kad būtų aiškiau, ekspertai sudarė vaiko raidos sutrikimų klasifikaciją ir suskirstė į šias grupes:

Protinis atsilikimas ir psichologinės raidos, mišrūs raidos sutrikimai.
Cerebrinis paralyžius ir kt. motorinės raidos sutrikimai.
Komunikacijos sutrikimai (kalbos ir kalbėjimo sutrikimas, įvairiapusiai raidos sutrikimai, autizmas).
Mokymosi sutrikimai.
Socialinės-emocinės raidos ir elgesio sutrikimai.
Klausos sutrikimai.
Regos sutrikimai.

Kada kreiptis į specialistus, kad nebūtų per vėlu?

Kaip ir minėta prieš tai, kuo anksčiau nustačius, kad vaiko raida sutrikusi, tuo anksčiau galima padėti tiek pačiam mažyliui, tiek jo tėveliams susidoroti su iškilusiais sunkumais. Galima pradėti ankstyvąją reabilitaciją, kuri padeda vaikui geriau vystytis, sumažina elgesio problemas, gerina šių problemų funkcines išeitis, o taip pat padeda šeimoms išmokti efektyvių vaiko raidos lavinimo, ugdymo bei reabilitacijos būdų ir metodų.

Labai svarbūs pirmieji treji, ketveri vaiko gyvenimo metai, per kuriuos galima pastebėti ar jis tik tiesiog yra šiek tiek „tinginiukas“, ar jau reikia rimtai susirūpinti.

Specialistai atliks specialų raidos tyrimą bei atsižvelgdami į požymius, priskirs jam atitinkamą diagnozę. Nutinka ir taip, kad vaikui pasireiškia net keli sutrikimai, kurie priskiriami mišriam arba įvairiapusiam vaikų raidos sutrikimui.

Į ką kreiptis pagalbos?

Jei pastebite, kad jūsų vaikas turi problemų, o gal tiesiog nerimaujate, kad vėluoja jo vystymosi raida, kreipkitės į:

savo šeimos gydytoją, kuris siunčia tolimesniems tyrimams pas neonatologą, neurologą; socialinį arba raidos pediatrą, ortopedą ir kt. specialistus;
specialistus, dirbančius ankstyvosios reabilitacijos arba švietimo pagalbos tarnyboje;
įstaigos, kurią lanko jūsų vaikas, Vaiko gerovės komisiją, klasės / grupės auklėtoją, logopedą; specialųjį pedagogą, socialinį darbuotoją, psichologą.

Svarbiausia nesigėdyti, net kilus menkiausiems įtarimams. Geriau apsidrausti, nei pavėluoti. Ir žinoma, taip pat svarbu nenumoti ranka manant, kad vaikas dar mažas ir viską išaugs. Tik laiku suteikta pagalba padeda laiku skirti atitinkamą priežiūrą, gydymą bei kitus būtinus veiksmus.

Juk jūsų vaikų sveikata bei laimė tik jūsų rankose.