Negalia – tai bet koks sutrikimas, sindromas, trauma ar pakenkimas, kuris atima, sumažina arba apriboja asmens galimybę užsiimti kasdiene veikla ir jaustis visaverčiu visuomenės nariu.
Žmogus su negalia – tai asmuo, kuris dėl įgimtos ar įgytos negalios iš dalies ar visiškai negali kontroliuoti savo asmeninio ar socialinio gyvenimo, atlikti savo pareigų ar naudotis teisėmis.
Pagrindinis skirtumas tarp negalios ir ligos (organizmo veiklos sutrikimas) – liga yra gydoma, o negalia – priimama.
Pagrindinis skirtumas tarp negalios ir sutrikimo – žmogus, turintis sutrikimų, gali būti turėti arba neturėti negalią, o negalią turintis žmogus gali taip pat turėti arba neturėti sutrikimų.
Fizinė negalia pasitaiko gana dažnai. Fizinė negalia nėra vien tik judėjimas naudojantis vežimėliu ar kitomis pagalbinėmis priemonėmis. Yra nemažai priežasčių, kurios išoriškai nėra pastebimos, tačiau šių ligų pasekmė – fizinė negalia.
Esant šiai negaliai yra apribota asmens galimybė judėti, valdyti rankų ar kojų judesius (paraplegija, kvadraplegija, paralyžius, cerebrinis paralyžius, raumenų / kaulų ligos).
Tai chroniškų ligų sukelta negalia gali būti išoriškai nematoma (išsėtinė sklerozė, širdies ligos, retosios ligos).
Sensorinė negalia – jutimo organų sutrikimas, trukdantis priimti informaciją jutimo organais.
Tai visiškas negalėjimas arba ribota galimybė priimti garsinę informaciją. Klausa reikalinga norint išmokti kalbėti ir kontroliuoti kalbą, todėl klausos sutrikimas labai dažnai pasireiškia kartu su kita sensorine negalia – kalbos sutrikimu. Kurčiasis – tai žmogus, visiškai praradęs klausą, negalintis suprasti kalbos. Asmuo, turintis klausos sutrikimą – žmogus, kurio galimybės girdėti yra ribotos, tačiau jis gali suprasti kalbą.
Tai visiškas ar dalinis negalėjimas priimti regimąją informaciją. Aklumas – tai visiškas negalėjimas matyti. Silpnaregiais arba turinčiais regėjimo sutrikimų vadinami asmenys, kurie turi tam tikrą, kad ir ribotą galimybę priimti regimąją informaciją.
Kalbos sutrikimai – kalbos neišsivystymas, visos kalbos sistemos neišlavėjimas, apimantis fonetiką, leksiką ir gramatinę kalbos sandarą, sutrikusi kalbos raida, rašymo sutrikimai, įvairūs kiti komunikacijos sutrikimai – neurozinis ir organinis mikčiojimas. Kalbėjimo sutrikimams priskiriami:
kalbos tempo sutrikimai – greitakalbystė, lėtakalbystė;
balso sutrikimai – visiškas balso netekimas, balso silpnumas, dalinis balso sutrikimas.
Protinė negalia – tai žymus protinių sugebėjimų nukrypimas nuo normos, pasireiškiantis elgesio, emocijų ir socialinio prisitaikymo sutrikimais. Ši negalios rūšis yra įgimta ir pasireiškia ankstyvoje vaikystėje.
Fiziniai sergančiojo Dauno sindromu požymiai – apkūnus kūnas, nedidelė galva; trumpos ir storos rankos, išsikišęs liežuvis, įstriži akių plyšiai bei odos raukšlės vidiniuose akių kampuose. Dauno sindromą turintys asmenys patiria sunkumų kasdieninėse gyvenimiškose situacijose, jų kalbinės išraiškos priemonės ir savarankiško gyvenimo įgūdžiai yra silpni. Žmonės, turintys Dauno sindromą, yra labai mieli ir šilti, tą šilumą jie nori skleisti kitiems, linkę liestis, apkabinti, bučiuoti ir bandyti būti arčiau kito žmogaus. Svarbu, kaip jūs į tai reaguosite. Neišsigąskite – jiems tai yra natūralus elgesys. Plačiau apie Dauno sindromą >>
Autizmas – tai neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimai. Pagrindiniai šį sindromą turinčių asmenų bruožai – sutrikęs asmens socialinis bendravimas, sutrikusi kalbos raida, keistas, neįprastas elgesys, pasikartojantys judesiai. Autistai turi sunkumų bendraujant su žmonėmis, bet gali turėti išskirtinių gabumų kitose veiklos srityse, pvz., muzikai, dailei, turėti gerą atmintį.
Psichinė negalia – sudėtingas sutrikimas, paveikiantis smegenų funkcijas, sutrikdantis mąstymą, jausmus, suvokimą, bendravimą, bei kasdieninę asmens veiklą. Ši negalios rūšis nėra akivaizdžiai matoma, todėl bendraujant su žmogumi kai nėra ryškių ligos požymių, sutrikimo galima ir nepastebėti. Skiriami šie psichinės sveikatos sutrikimai:
Šizofrenija – tai girdėjimas, matymas ir jautimas dalykų, kurių tikrovėje nėra, t.y., kontakto su realybe praradimas.
Giliai ir stipriai išgyvenamos neigiamos emocijos sukelia žmogui menkavertiškumo jausmą, prarandamas noras gyventi.
Bipolinis sutrikimas – vienas kitą keičiantys ciklai, turintys priešingą emocinį krūvį. Vieno ciklo metu asmuo jaučia energijos ir teigiamų emocijų antplūdį, kito metu – panyra į gilią depresiją.
Nerimo sutrikimai – panikos priepuoliai, potrauminio streso sutrikimas.
Valgymo sutrikimai – anoreksija (nevalgymas), bulimija (persivalgymas ir vėmimas).
Raidos negalia – bet kokia fizinė ar protinė būklė, išsivysčiusi iki 18 m. (kai kurioje literatūroje rašo, kad iki 22 m.) amžiaus, ir nulemianti lėtesnį naujų žinių ir įgūdžių įgijimą.
Vaikų cerebrinis paralyžius – negalia, pasireiškianti kūno padėties, judėjimo bei pusiausvyros sutrikimais dėl smegenų centrų, kontroliuojančių raumenų veiklą ir valingus judesius, pažeidimo. Šią negalią turintys asmenys dažnai turi ir kalbos sutrikimų.
Epilepsija – tai užslėpta negalia, kurios pagrindinis požymis – pasikartojantys centrinės nervų sistemos priepuoliai „konvulsijos.“ Priepuoliai žmogų ištinka tada, kai staiga sutrinka smegenų elektrinis aktyvumas.
Kompleksinė negalia – turinti visų arba keletą kitų negalios rūšių požymių: judesio ir padėties, pažintinių gebėjimų (intelekto), regos, klausos sutrikimų.
Naudoti informaciniai šaltiniai:
