Yra žmonių, kuriems itin rūpi tai, kokį įspūdį aplinkiniams paliks jų išvaizda. Dėl tobulo kūno jie aukoja savo gerą savijautą, o kartais – net ir sveikatą. Tad nenuostabu, kad žmonėms, gyvenantiems su negalia, tenka stengtis dvigubai:
- įveikti savo trūkumus, atsiradusius dėl fizinės būklės, siekiant gyventi pilnavertį gyvenimą;
- būti priimti aplinkinių nepaisant galimų fizinių skirtumų.
Viena žymiausių negirdinčių ir nematančių moterų pasaulyje, amerikietė Elena Keller, yra pasakiusi, kad „baisiausia ne aklumas, o reginčiųjų nuostata į neregius.“ Visuomenės požiūris į skirtingas negalias, neatsiejamas nuo nuostatų – negalia yra mūsų pačių nupieštas socialinis vaizdinys. Mums dar vis sunku pripažinti skirtumus, kuriuos įtakoja sutrikimai, sąlygojantys vienokį ar kitokį žmogaus nukrypimą nuo to, kas visuomenėje laikoma norma.