„Žmogui reikia nebijoti ir nesiekti būti idealiam. Visi turime kažkokias ribas, kuriose veikiame. Jeigu tų ribų neišeina per stipriai praplėsti, tada jų ir nereikia plėsti“, – sako tapytojas Vytautas Tomaševičius, savo darbuose interpretuojantis nerimo ir panikos atakų temą.
Kai dėl tam tikrų dalykų baiminamasi ar nerimaujama labai stipriai ir ilgai, baimė dažnai kartojasi ir trikdo kasdienę veiklą.
Pavyzdžiui, pasak tapytojo, panikos atakos dažnai užeina tokiose situacijose, kurių pačiam neišeina kontroliuoti: sakykime, važiuojant autobusu durys yra uždarytos, ir tu negali išlipti, kada panorėjęs.
„Užtat mašiną vairuoti visada yra geriau, nes gali bet kada sustabdyti ir išlipti. Niekada to nedarai, bet pats faktas, kad tu tai žinai, iš karto atpalaiduoja“, – dalinasi pastebėjimais menininkas.
Viename iš savo paveikslų dailininkas vaizduoja prie sienos besiblaškančią figūrą. Sienoje yra nedidelis praėjimas, pro kurį toji figūra, norėdama išeiti iš patalpos, turėtų pralįsti. Tačiau ji mato, kad pagal savo dydį jai pralįsti neišeis, ir labai panikuoja – tiek, kad net visi jos kontūrai išsiblaško, išplaukia. Paveikslas yra būtent apie tai, kaip žmogus jaučiasi panikos atakos metu.
„Iš tikrųjų panikos ataka dažnai užeina tada, kai pats iš savęs pradedi per daug reikalauti. Arba kai žinai, kad aplinkiniai iš tavęs tikisi labai daug, ir tada pradedi labai daug reikalauti iš savęs“, – sako tapytojas ir čia pat priduria:
Gyvenimas yra gyvenimas. Jisai vyksta. Iš tikrųjų visi žmonės yra ganėtinai gabūs ir dažniausiai viską padaro gerai. O noras pateisinti kažkieno lūkesčius, kurie galbūt neturi nieko bendro nei su tavimi, nei su aplinka, nei su tuo, kas vyksta, dažnai priveda prie panikos atakų. Tiesiog organizmas persitempia.
Kai žmogus pats savo jėgomis stengiasi nuslopinti nerimo sutrikimus skatinančius stimulus, jam gali pasireikšti miego sutrikimų, galvos ar pilvo skausmų, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, raumenų įtampa. Panikos atakų atveju apima jausmas, kad tuoj sustos širdis ir ištiks mirtis. Tačiau tokius žmones ištyrus, jokių rimtų fizinių negalavimų nerandama.
Pasak specialistų, nerimo sutrikimai yra viena dažniausiai pasitaikančių psichopatologijos formų vaikystėje ir paauglystėje. Jie neigiamai veikia vaiko savivertę, socialinius santykius, mokymosi rezultatus, didina depresijos, priklausomybių riziką. Jaučiamas nerimas ne tik neigiamai veikia vaiko savijautą, jo ugdymo procesą, bet ir apsunkina visos šeimos gyvenimo kokybę.
Nerimą dažnai lydinti depresija nėra tiesiog bloga nuotaika – tai aiškų biologinį pagrindą turinti liga, kurią būtina gydyti. Ji dažnai pasireiškia dar paauglystėje, kai vyksta anatominiai, fiziologiniai, socialiniai ir intelektualiniai pokyčiai, keičiasi gyvenimo, veiklos, atsakomybės samprata bei socialinis vaidmuo, formuojasi moralinės vertybės, paaugliui keliami didesni reikalavimai.
Nerimas ir depresija taip pat yra galimos agresijos priežastys – tiek vaikas, tiek suaugusysis netinkamai elgiasi todėl, kad blogai jaučiasi.
Specialistai nurodo, kad į nerimą ir depresiją linkusiems vaikams ir suaugusiems galime padėti nekeldami pernelyg didelių reikalavimų, mokydami pažinti savo ir kitų jausmus, gerindami jų bendravimo įgūdžius, didindami pasitikėjimą savimi ir stiprindami santykius su jiems artimais ar svarbiais žmonėmis.
Tokiems pastebėjimams pritaria ir menininkas: „Manau, pačiam žmogui reikia nebijoti ir nesiekti būti idealiam. Norisi, kad ir aplinkiniai tai suvoktų: kad visi turime kažkokias ribas, kuriose veikiame. Jeigu jų neišeina per stipriai praplėsti, tada jų ir nereikia plėsti“.
**
Nevyriausybinių organizacijų klasterio įgyvendinamas projektas „Galių dėžutė“ siekia padėti įgalinti vaikus su individualiais poreikiais auginančias šeimas, skleisdamas žinią apie neuroįvairovę, bendradarbiaudamas su šeimomis, mokyklomis ir visais geros valios žmonėmis, keisdamasis gerąja patirtimi.
Nerimo sutrikimus simbolizuojantis pilkas balionas – tai priminimas, jog ši psichopatologijos forma yra viena dažniausiai pasitaikančių vaikystėje ir paauglystėje. Ji neigiamai veikia vaiko savivertę, socialinius santykius, mokymosi rezultatus, didina depresijos, priklausomybių riziką, apsunkina visos šeimos gyvenimo kokybę.
Projektas „Galių dėžutė“ yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.
