Epilepsija - liga, kurią galima „išaugti“ arba ne

Epilepsija – liga, kurią galima „išaugti“ arba ne

Dar iki pat šių dienų epilepsija apipinta mitais ir legendomis. Taip, tai yra viena dažniausiai sutinkamų neurologinių ligų, kuri pasireiškia pasikartojančiais priepuoliais, tačiau netiesa, jog ja sergantys žmonės negali susirasti darbo, sukurti šeimos ar kitaip normaliai gyventi bendruomenėje.

Epilepsija serga apie 1 % Lietuvos gyventojų. Apie 60 % ligos atvejų prasideda dar vaikystėje. Tad kas gi tai per liga ir su kuo susiduria ja sergantys žmonės?

Kas yra epilepsija?

Ši liga žmonėms žinoma jau nuo žilos senovės, tik anksčiau ji buvo vadinama nuomariu. Pasak medikų bei šia liga sergančių žmonių, tai yra sunkus neurologinis susirgimas, kuris pasireiškia bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje galinčiais ištikti priepuoliais. Išgirdus žodį „priepuolis“, daugelis įsivaizduoja ant žemės gulintį ir traukulių tampomą žmogų. Tačiau tai ne visai tiesa. Taip, kartais sergantiems sunkesne epilepsijos forma sutrinka sąmonė, todėl jie griūva ant žemės. Tačiau dažnai tiesiog trūkčioja vienas ar daugiau raumenų, bet žmogus išlieka sąmoningas.

Pats žodis epilepsija kilęs iš graikų kalbos – graikiškas žodis epilambanein, reiškia „pagriebti“, „pastverti“ ir nusako netikėtą priepuolio pradžią. Epilepsijos priepuoliai gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, net ir iš karto po gimimo ir kartotis ilgą laiką ar neišnykti visą gyvenimą, todėl ši liga vadinama lėtine. Visa tai priklauso nuo ligos priežasties ir formos. Daugelis sergančiųjų teigia, kad pirmąjį priepuolį patyrė ankstyvoje vaikystėje. Ypač pirmaisiais gyvenimo metais ar paauglystėje.

Svarbu tai, jog ši liga nėra paveldima, tai reiškia, kad neperduodama iš tėvų vaikams. Tačiau vienose šeimose yra didesnis polinkis sirgti, kitose mažesnis. Tad vienoje šeimoje bus net keli sergantieji, o kitoje vos vienas.

Kaip atpažinti epilepsiją?

Deja, tačiau pasitaiko atvejų kai ligos atsiradimo priežastis nėra žinoma, tačiau epilepsiją gali sukelti ir tokie reiškiniai kaip:

Negalia klasifikuojama į:

Ir vertėtų įsidėmėti, kad ne visi kylantys traukuliai yra epilepsija – juos gali sukelti alkoholis, toksinės ir narkotinės medžiagos, metabolizmo sutrikimai, kepenų ligos, infekcinės smegenų ligos, psichiniai sutrikimai. Tad ne viską reikėtų nurašyti šiai ligai. Yra keli požymiai būdingi būtent epilepsijai ir jiems pasireiškus reikėtų susirūpinti ir kreiptis į specialistus.

Epilepsiją atpažinti galima iš tokia seka atsirandančių priepuolio požymių:

staigus riktelėjimas, sustingimas;
sąmonės sutrikimas;
akių žvilgsnis į viršų;
galva atsilošia atgal, liemuo išsiriečia lanku;
ritmiški raumenų traukuliai;
putos iš burnos;
veido pamėlynavimas;
garsus kvėpavimas;
vyzdžių išsiplėtimas;
nevalingas šlapinimasis, tuštinimasis;
miegas.

Kaip padėti priepuolio metu?

Jei jūsų šeimoje yra epilepsija sergantis žmogus, ar tiesiog atsidūrėte greta patyrusio priepuolį, reikėtų žinoti kaip pagelbėti tokiu atveju. Reikia paversti ligonį ant šono, kad neužspringtų liežuviu, prižiūrėti, kad nesusižalotų trūkčiodamas. Nepalikti ir pabūti greta pasibaigus priepuoliui. Nuraminti.

Pagalba šeimoms, auginančioms epilepsija sergantį vaiką

Susidūrus su šia liga tėvams dažnai iškyla daug klausimų – kaip dažnai vyks priepuoliai, ar vaikas pasveiks, kaip gydyti ir pan. Geriausiai į šiuos klausimus gali atsakyti pediatras arba vaikų neurologas. Dažnai pasitaiko atvejų, kai priepuoliai „išaugami“. Tiesiog apsiribojama vos keliais vaikystėje ar paauglystėje. Bet esant sunkesnėms rūšims, tai gali tęstis ir visą gyvenimą. Tačiau šiandien medicina pajėgi padėti sergantiesiems, kurie sėkmingai gyvena ir adaptuojasi visuomenėje.

Šiai ligai gydyti dažnai skiriami antiepilepsiniai medikamentai, o kai kuriais atvejais ir raminamieji vaistai. Anot specialistų, labai svarbi ir psichosocialinė reabilitacija, kadangi tiek sergantysis, tiek jo šeimos nariai gali susidurti su tam tikrais apribojimais kasdieniame socialiniame gyvenime. Svarbu nepamiršti ir fizinių pratimų, tokių kaip kineziterapija, naudos.

Beje, šiandien daugelis specialistų įžvelgia optimistines prognozes ir teigia, jog vaikų nervų sistema labai lanksti bei atspari ilgalaikiams pokyčiams dėl epilepsijos priepuolių, o ir dažnu atveju liga praeina, kai jaunuoliui (-ei) sukanka 16 metų.