Kas yra normalu?

Normalu ar unikalu?

Daugelis žmonių gali girdėti, matyti, kalbėti taip, kaip yra įprasta – standartiškai, normaliai. Tačiau ką apskritai reiškia sąvoka „normalu“? Juk žmogui judėti gali padėti tiek nuosavos kojos, tiek protezai ar neįgaliojo vežimėlis. Skaityti knygą galime įprastai ar klausydamiesi audio formato. Tad – kas „normalu“, o kas tiesiog neįprasta, neatitinka mūsų nustatytų standartų?
Sąvoka „normalus“ turi dvi pagrindines reikšmes:

  • statistinis, vidutinis, eilinis, įprastas… Nieko neypatingas, toks, kaip dauguma;
  • nuoroda į priimtą normą; siekiamybė, etalonas, idealas.

Šias prasmes suplakus į vieną, etalonu tampa „normaliųjų“ dauguma – statistinis vidutiniškumas. Tad, kalbant apie vaiko sveikatą – „normali“ raida yra vadovėlyje aprašytas teoriškai sveiko vaiko vystymasis.

Skaityti toliau...

Tačiau kartais vaikas nepatenka į vadinamąjį „normalios“ raidos spektrą: nedaro to, ko mes tikimės iš teoriškai sveiko vaiko, neatitinka teorinių lūkesčių, kuriuos susidarome stebėdami kitus vaikus bei skaitydami literatūrą apie vaiko raidą. Tuomet vaiką įtraukiame į raidos ypatumų ar individualių poreikių turinčiųjų kategoriją, taip iškart leisdami jam suprasti, kad yra kitoks. Taip vaikas tampa netinkamu, nepatogiu, sunkiu. Ką tai reiškia?

  • Negabus, patiriantis fizinių ir intelektualinių iššūkių. Gali pasireikšti erzinančios, nepatogios charakterio savybės, elgesio ir emocijų raiškos sutrikimai. Toks vaikas gali turėti ir fizinę negalią (pvz., sirgti epilepsija) ar nedidelių vystymosi bei sensorinių sutrikimų (pvz., autizmo spektro sutrikimai, klausos ar kalbos negalia).
  • Išsiskiriantis unikaliu, ypač ryškiu talentu ar turintis išskirtinių fizinių bruožų. Tai yra vaikai, kuriems akademinės veiklos mokykloje yra per lengvos, jie išskiria intelektualine ar fizine raida, kūrybingumu.

Remiantis Epikteto žodžiais, liga – tai nelaimė kūnui, tačiau ne laisvai valiai, jei ji pati to nenori. Tad galbūt požiūris į kitokius – visuomenės problema, o ne žmonių, gyvenančių su negalia?

Tik mes patys, sąmoningai nusprendę išsilaisvinti iš pykčio, baimių, stereotipų ir neapykantos galime priimti kiekvieną nežemindami jo / jos prigimties. Nebegalvokime apie kažkieno sugalvotas normas ir padėkime savo vaikams jaustis jaukiai kasdieninėje aplinkoje.

Ar mano vaiko raida normali

Kas yra raida?

Vaikas auga būdamas pasaulio dalimi, apsuptas žmonių, jų tarpusavio santykių, gamtos ir miesto aplinkos, kultūrinių ir socialinių reiškinių. Augdamas ir vystydamasis vaikas išmoksta pažinti jį supantį pasaulį bei supranta, ką reiškia būti jo dalimi.

Tačiau kas yra vaiko raida ir kaip ji vertinama specialistų?

Terminas raida gali būti traktuojamas labai plačiai ir apima visą organizmo vystymąsi: augimą, lytinį brendimą, psichomotorinį vystymąsi, dantų, kaulų ir kitų organų vystymąsi. Dažniausiai šis terminas naudojamas kalbant apie psichomotorinį vaiko vystymąsi, kartais dar įvardinamą kaip neuroraida.

Neuroraidą sudaro:

Kalba >

Nors kūdikis motinos balsą puikiai girdi dar būdamas įsčiose, vaikui kalbos suvokimas nėra įgimtas ir kalba savaime neišsivysto. Vaikui įgimtas ir natūralus dalykas yra aplinkos mėgdžiojimas, tad kalbos vaikai mokosi žaisdami ir kartodami žodžius, kuriuos sako mama ir tėtis. Ankstyvosios vaiko kalbos esmė yra bendravimas ir pamėgdžiojimas.

Tobulėjant kalbai, vystosi ir vaiko mąstymas.

Judesys >

Vaikui judėjimas yra pasaulio ir savęs pažinimo būdas. Kai vaikas geriau suvokia savo kūną bei jo galimybes, jis labiau pasitiki savimi bei drąsiau jaučiasi. Judesio raida skatina savitarnos, savitvarkos, kultūrinių-higieninių įgūdžių tobulėjimą, pasitikėjimą savo jėgomis savarankiškai judėti, įveikti kliūtis, lavina pusiausvyrą bei koordinaciją.

Pojūčiai >

Pojūtis – pirmoji pažinimo pakopa, suteikianti galimybę plėsti pasaulio pažinimą, formuoti vaizdinius ir sąvokas. Žmonės turi išvystę penkis pagrindinius pojūčius: regėjimas, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas. Šie pojūčiai yra mums duoti, bet jų nelavinant ir nenaudojant jie silpsta. Visi šie pojūčiai žmogui reikalingi, tačiau netekus vieno žmogus gali gyventi.

Socialinė - emocinė raida >

Tai vaiko gebėjimas susipažinti ir bendrauti su kitais žmonėmis, reaguoti į emocijas (į šypseną atsakyti šypsena) ir kitų socialinių įgūdžių vystymasis.

Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas pažindinasi, komunikuoja su aplinka. Pastebėjus, kad labai mažai bendrauja (verbaliai ir neverbaliai), nereaguoja į savo vardą, nepaiso prašymų, menkai domisi aplinka, neieško draugijos ir pan. – patartina kreiptis į specialistus išsamesniems tyrimams. Nesėkminga socialinė adaptacija gali vaikui sukelti stresą, baimę, nerimą.

Vaiko raidos vertinimas

Raidos vertinimo metodikos yra sukurtos atlikus sudėtingas ir ilgas studijas, parenkamos pagal vaiko amžių, raidos sutrikimą, fizines galimybes, raidos tyrimo tikslus. Vertinimą atlieka psichologai, bet jie neapsiriboja tik intelekto ar kai kurių psichinių pažinimo procesų įvertinimu – vaiko raida vertinama kompleksiškai. Tad testo pagalba galima susidaryti bendrą vaiku gebėjimų vaizdą – kokia vaiko gebėjimų grandis silpnesnė, į ką reikia labiau atkreipti dėmesį.

Vaiko raidos vertinimo testų pavyzdžiai

DISC metodika

DISC metodika – diagnostinis vaikų raidos vertinimas, kurio metu įvertinami šie vaiko raidos ypatumai:

  • smulkiosios ir stambiosios motorikos;
  • kalbos raidos;
  • dėmesio koncentracijos;
  • atminties apimties;
  • socialinės adaptacijos;
  • savarankiškumo įgūdžių.

Įvertinus vaiko motorinę raidą, nustatomas vadinamasis motorinis amžius. Jo santykis su biologiniu amžiumi, padaugintu iš 100, vadinamas motoriniu koeficientu (MQ). Jei vaiko MQ daugiau kaip 70, laikoma, kad motorinė raida yra normali, jei MQ yra tarp 50 ir 70, laikoma, kad motorinė raida sutrikusi ir tokį vaiką reikia atidžiai stebėti. Tikėtina, jog daugelio šių vaikų motorinė raida normalizuosis savaime ar suteikus nedidelę pagalbą. Jei MQ yra mažesnis nei 50, motorinė raida yra labai sutrikusi, tokiam vaikui reikia pagalbos.

Neišnešiotų vaikų raida pagal DISC metodą

Neišnešiotų vaikų raida pagal DISC metodą vertinama, atsižvelgiant į jų amžių:

  • neišnešioti vaikai iki 2 metų vertinami pagal koreguotą amžių;
  • neišnešioti vaikai, kuriems daugiau nei 2 metai, vertinami pagal gimimo amžių.

Šį raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio arba tretinio lygio.
Vaiko raidos DISC vertinimo išvados pateiktos antrinio lygio psichologo, turi būti patvirtintos gydytojų – vaikų ir paauglių psichiatro ar gydytojo psichiatro, neurologo.

Spalvotų matricų testas

Raveno spalvotų matricų teste plačiai taikoma psichodiagnostika, skirta 5–11 metų vaikų dialektiniam sugebėjimui įvertinti. Testas matuoja sugebėjimą daryti išvadas, mokėjimą lyginti formas, samprotauti pagal analogiją t.y. konstrukcinį intelektą. Testą sudaro 36 užduotys, suskirstytos į tris serijas: A, B ir AB pagal skirtingus matricos komponavimo principus. Tiriamojo prašoma parinkti tinkamą detalę į tuščią piešinio vietą. Serijos yra nevienodo sunkumo, jos laipsniškai sunkėja nuo lengviausios iki sunkiausios.

Wekselerio testas

Wechsler vaikų intelekto vertinimo skalė WISC-III yra vienas populiariausių intelekto testų. WISC-III sudarytas iš įvairių subtestų (žodyno, aritmetikos), kuriuos taip pat sudaro sunkėjančia tvarka pateikiamos užduotys. Subtestai yra suskirstyti į verbalinius ir neverbalinius. Verbaliniais subtestais galima tirti kalbinius įgūdžius, bendrą žinių lygį, socialinę nuovoką. Neverbaliniuose subtestuose pabrėžiami percepciniai – motoriniai įgūdžiai, informacijos apdorojimo greitis, neverbalinis abstraktus mąstymas. Gauti rezultatai verčiami standartiniais balais, intelekto koeficientu (IQ). Testas yra patikimas ir validus.

Kas yra raidos ypatumai?

Nors kiekvienas vaikas auga savo tempu, yra priimta, kad vaikai panašius įgūdžius (pvz., pradeda ropoti, vaikščioti ar kalbėti) įgyja panašiu raidos tarpsniu, ką ir nusako raidos normos.

Raidos ypatumų (sutrikimų) turintys vaikai vystosi pagal tą pačią seką, tačiau jų įgūdžiai atsiranda skirtingu laiku – vėluoja judesio, kalbos, pažinimo ir emocinė raida. Šie vaikai viską daro lėčiau, tad kiekvienas raidos etapas užtrunka ilgiau, o kantrybės su jais dirbant ir juos mokant reikia daugiau.

Raidos ypatumas nėra liga – tai būklė, kurios neįmanoma išgydyti naudojant medicinines priemones, tačiau galima stabilizuoti ar netgi sušvelninti laiku pradėjus lavinti vaiko gabumus taip, kad užaugęs jis būtų kuo mažiau priklausomas nuo aplinkinių ir gyventų įprastą gyvenimą.

Vaiko raidos ypatumai

Ligos kodas

Siekiant kuo tiksliau nustatyti raidos ypatumus, yra naudojamos medicininės diagnozės, tačiau nereikėtų to baimintis, kadangi žinoti vaiko ligos kodą yra išties svarbu.

  • Ligos kodas padės gauti adekvačią pagalbą laiku paskiriant, pritaikant ir vykdant ugdymo ir reabilitacijos programas. Norint padėti vaikui sėkmingai vystytis, yra svarbu suteikti specialiąją pagalbą bei sukurti tinkamas sąlygas atsižvelgiant į vaiko individualius poreikius.
  • Ligos kodas nenubrėžia limitų vaiko galimybėms ir nėra nuosprendis visam gyvenimui. Tai esamos vaiko sveikatos būklės įvardinimas. Tik suvokiant esamą situaciją galima laiku suteikti pagalbą ir kryptingai dirbant mažinti vaiko raidos atotrūkį nuo bendraamžių arba jį visai panaikinti.

Atsakingai ir kokybiškai teikiama pagalba vaikams jų gyvenimo kokybę gali pagerinti maždaug nuo 20 % iki 50 %, o kai kuriais atvejais – ir dar labiau.

Kiekvienu atveju raidos ypatumai gali pasireikšti skiringai ir šiuo metu yra išskiriami aštuoni jų tipai.

Fizinis ypatumas

Tai organizmo būklė, kai fizinis defektas ar kūno dalies praradimas daro poveikį vienai ar kelioms organizmo sistemoms.

Specifinis judesių raidos ypatumas

Pagrindinis požymis – rimtas motorinės koordinacijos pažeidimas, nepaaiškinamas vien bendru intelektiniu atsilikimu ar bet kokiu įgimtu arba įgytu neurologiniu skirtumu.

Tarimo ir kalbos ypatumai

Būdingas nuolatinis nukrypimas nuo priimtų kalbėjimo ir bendravimo normų. Vaikui sunku sklandžiai kalbėti (lėtakalbystė, greitakalbystė, mikčiojimas) bei suvokti žodžiu pateikiamą informaciją. Jis gali netaisyklingai tarti ar diferencijuoti garsus, vienus keisti kitais ar visiškai jų netarti. Taip pat gali visiškai nesivystyti kalba (garsų tarimas, leksika, žodžių gramatinė sandara).

Psichinis ypatumas

Į šią sąvoką eina protinis atsilikimas, organinis smegenų pažeidimas, emocinės arba psichikos ligos bei specifinės mokymosi negalios.

Mišrus raidos ypatumas

Šis ypatumas nustatomas tuomet, kai nesivysto vaiko motoriniai gebėjimai bei kalba. Šiuo atveju nerimą kelia ne vienas, bet du požymiai: pvz., dvejų metų sulaukęs vaikas ne tik nekalba trumpais sakinukais ir vis dar naudoja tik savus žodelius, bet ir nerodo net mažiausio noro pats apsirengti, nors jau turėtų tai daryti. Tai tarimo ir kalbos, mokymosi gebėjimų ir judesių raidos ypatumų mišinys, tačiau nė vienas jų nėra vyraujantis, kad būtų laikomas pagrindiniu.

Įvairiapusis ypatumas

Šiam ypatumui priskiriami vaikystės ir netipinis autizmas, Aspergerio, Retto sindromai, hiperaktyvumas. Turint įvairiapusį raidos ypatumą lėtėja kalbos, elgesio, socialinių įgūdžių vystymasis bei pasireiškia socialinio bendravimo ir komunikacijos anomalijos.

Mokymosi gebėjimų raidos ypatumai

Būdingi menkesni skaitymo, rašymo ar matematikos pasiekimai nei pagal intelektinius gebėjimus (kai IQ yra 80 ir aukštesnis) bei amžių atitinkantį ugdymą. Gali pasireikšti aktyvumo ir dėmesio sutrikimai, elgesio sutrikimai, mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, socialinio bendravimo sutrikimai.

Jie gali būti:

  • riboti gebėjimai, negalint išskirti dominuojančios problemos;
  • skaitymo, rašymo, matematikos, kalbos problemos – gali būti sunku skirti garsus, interpretuoti vaizdinę informaciją;
  • socialinių įgūdžių problemos, sunku orientuotis erdvėje.

Kiti ypatumai

  • maitinimo problemos: kramtymo sutrikimas, atsisakymas valgyti, išrankumas maistui;
  • miego, regos, klausos sutrikimai;
  • laiku neišsivystę higieniniai įgūdžiai.

Raidos sutrikimai gali būti įgimti ir įgyti

Raidos ypatumus lemia vidinių ir išorinių veiksnių sąveika

Nors pastaruoju metu kalbama, kad raidos ypatumų skaičius drastiškai išaugo, visgi manoma, kad ir anksčiau vaikai susidurdavo su šiais sutrikimais, tačiau nebuvo priemonių jiems diagnozuoti bei metodikų, kuriomis remiantis būtų galima suteikti visavertę pagalbą.

Tačiau tam tikrą šių ypatumų skaičiaus augimą galima paaiškinti pasikeitusiomis gyvenimo sąlygomis, žmones supančia aplinka. Dažnai teigiama, jog raidos ypatumus lemia vidinių ir išorinių veiksnių sąveika, dėl kurios raidos ypatumai gali būti įgimti ir įgyti.

Įgimti raidos ypatumai gali būti dėl:

  • genetinių priežasčių: pakitusi chromosomų sandara lemia Dauno sindromą;
  • išorinių, nėštumo metu mamą užklupusių situacijų: fiziniai veiksniai (pvz., temperatūra), cheminiai veiksniai (pvz., tabako ar alkoholio vartojimas, apsinuodijimai, antibiotikų vartojimas), biologiniai veiksniai (pvz., virusinės infekcijos) bei gimdymo problemos (pvz., kūdikis gimsta neišnešiotas).

Įgyti raidos ypatumai atsiranda dėl:

Įgyti raidos ypatumai atsiranda dėl gimdymo traumų (pvz., kūdikio pridusimo) bei pogimdyminių traumų – tai gali būti įvairios ligos, traumos nutikus nelaimingam įvykiui ir kt.

Naudoti informacijos šaltiniai: