Autizmas: kas tai, kokie požymiai

Autizmo spektro sutrikimas – vis dar apgaubtas mitais ir gandais

Kadaise autizmo spektro sutrikimas buvo suvokiamas kaip kažkas panašaus į šizofreniją. Šiandien ši liga įvardijama kaip itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą, įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje. Statistiniais duomenimis autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų. Atrodo labai mažai, tiesa? O jei pabandytume juos visus suburti į vieną bendruomenę? Šie žmonės sudarytų bene vieną didžiausių Europos šalių. Tad kas gi tas autizmas? Kaip jį atpažinti? Kaip su juo gyventi toliau?

Kas yra autizmas?

Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) – tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas.

Daugelis vis dar mano, kad ASS yra liga. Tačiau mokslininkai patvirtino, jog taip nėra. Tai neurologinis sutrikimas ir deja, kol kas dar nežinomos jo atsiradimo priežastys. Dažniausiai autizmas pasireiškia tuo, kad vaikas negeba ar susiduria su problemomis reikšdamas savo ir suprasdamas kitų žmonių jausmus bei mintis.

Kitaip tariant, autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai sunkiai interpretuoja gestus, veido mimikas ir net kalbą. Autistams sunku įsijausti į kito žmogaus būseną, ją perprasti, todėl jie dažnai apibūdinami kaip vengiantys socialinio kontakto.

Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant, jie tampa vis ryškesni, sunkesni.

Pasak medikų, iki šiol vis dar nėra tiksliai žinomos autizmo priežastys. Vieni mokslininkai teigia, kad ligą lemia genai, kiti sako, jog priežastimi gali būti ir virusai. Šiuo metu priimta manyti, kad ASS diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui. Paprastai taip nutinka, kai tėvai susirūpina vaiko kalbos sunkumais jam esant maždaug 2-3 metų, tačiau kiti autizmo požymiai gali pasireikšti ir gerokai anksčiau.

Autizmo spektrą turintys vaikai vadinami „lietaus vaikais“.

Pagrindiniai ASS požymiai

Medicininiai tyrimai rodo, kad kai kuriems autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams pasireiškia vystymosi regresija, t. y., grįžimas į ankstesnę būklę – kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti. Tokia regresija pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus. Kodėl taip vyksta, vis dar nėra aišku.

Autizmo spektras itin platus, o ir patys vaikai, susidūrę su šiuo sutrikimu, taip pat yra skirtingi. Juolab, kad ir ligos požymiai pakankamai įvairūs ir gali pasireikšti skirtingu stiprumu. Vieni vaikai autistai iš tiesų būna atsiriboję nuo aplinkos ir susitelkę tik į savo veiklą. Nagi kitiems rūpi bendrauti, tyrinėti supančią aplinką, ir net išryškėja ypatingi gebėjimai kokioje nors srityje. Tad kas gi skiria šiuos vaikus nuo kitų ir kada tėvams reikėtų kreiptis į specialistus?

ASS galima įtarti ir pagalbos į specialistus kreiptis jei jūsų vaikas:

nereaguoja į savo vardą;
negali paaiškinti, ko jis nori;
kalbos įgūdžiai vystosi lėtai arba praranda iki tol turėtus įgūdžius;
neklauso nurodymų;
kartais atrodo, kad yra kurčias;
kartais atrodo, kad gerai girdi, o kartais, kad ne;
nerodo į daiktus, nemojuoja rankute atsisveikindamas (nedaro „ate-ate“);
susiduria su staigiais įniršio ir agresijos priepuoliais;
atlieka keistus, neįprastus judesius (linguoja, sukasi aplink save, mojuoja ranka prieš akis, plasnoja ir kt.);
yra pernelyg aktyvus, nebendraujantis ar užsispyręs (priešinasi ką nors keisti, išmokti);
nemoka žaisti su žaisliukais, juos naudoja ne pagal paskirtį (pvz., tik suka mašinėlės ratus niekaip kitaip ja nemanipuliuodamas);
neatsako šypsena į šypseną;
nemėgsta prisilietimų, jautriai reaguoja į garsus, šviesą, kvapus ar tam tikrus daiktus;
nežiūri į akis;
nuolat kartoja tuos pačius veiksmus;
atrodo labiau mėgsta žaisti / būti vienas;
ima daiktus tik sau, nemoka dalintis;
neturi empatijos;
negeba prognozuoti kitų žmonių veiksmų;
pagal savo amžių vaikas atrodo neprisirišęs prie artimųjų;
tarsi gyvena savo pasaulyje;
keistai prisirišęs prie kai kurių žaislų, daiktų ar taisyklių;
didžiąją laiko dalį praleidžia tvarkydamas daiktus, dėliodamas juos į vieną liniją, dėstydamas tam tikra nekintama tvarka.

Autizmas visiems vaikams pasireiškia skirtingai, o rasti du vienodus autistiškus vaikus, pasak specialistų, beveik neįmanoma.

Ar autizmas išgydomas?

Deja, kaip ir minėjome prieš tai, autizmo spektro sutrikimas nėra liga, todėl jis nėra išgydomas. Tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi. Šioje vietoje labai svarbus tiek šeimos, tiek padedančių specialistų bendradarbiavimas.

ASS sutrikimų turintiems žmonėms prireikia ypatingos psichologų, pedagogų, logopedų bei gydytojų pagalbos. Na, ir žinoma, sulaukti iš šeimos bei juos supančios aplinkos meilės, supratimo ir šilumos.

Kaip gyvena autistai?

Lietaus vaikai gyvena taip pat, kaip ir visi kiti, tiesiog jie „kitaip“ suvokia juos supantį pasaulį. Klaidinga manyti, kad jiems visiškai nereikia bendravimo. Jie taip pat nori būti mylimi, suprasti, išklausyti. Tik, skirtingai nei kitiems, autistiškiems vaikams sunku visa tai išreikšti ir suprasti kitus. Autistas gali nesuprasti sarkazmo, ironijos, jam sunku suprasti perkeltines žodžių reikšmes. Todėl jo reakcija gali būti neadekvati. Deja, bet vieno recepto kaip auginti lietaus vaiką nėra. Tiesiog šis sutrikimas pasireiškia labai dideliu spektru įvairių sutrikimų. Todėl net šeimoje augant dviem ar trims autistiškiems vaikams, jų auklėjimas, ugdymas bei priežiūra skirsis.

Beje, ar žinojote, kad raidos sutrikimų turėjo ir turi nemažai žymių ir genialių mūsų pasaulio žmonių? Tokių kaip Stenlis Kubrikas (Stanley Kubrick, 1928 – 1999) – vienas žinomiausių JAV kino režisierių ir prodiuserių, gavęs Oskaro apdovanojimą už vizualinius efektus filme „2001 metų kosminė odisėja“. Arba Čarlzas Robertas Darvinas (Charles Robert Darwin, 1809 – 1882) – garsus anglų gamtininkas ir keliautojas, sukūręs evoliucinę gyvųjų organizmų natūralios atrankos teoriją. Ar seras Entonis Hopkinsas (Anthony Hopkins, g. 1937) – garsus britų kilmės aktorius bei režisierius. Bei daugelis kitų.

Kaip jau tikriausiai supratote, autizmo spektro sutrikimas nėra diagnozė, jei laiku kreipiamasi pagalbos.