Ankstyvoji reabilitacija (AR) nėra medicininė reabilitacija ar sanatorinis gydymas. Tai – kompleksinė pagalba vaiką su psichologinės ir socialinės raidos sutrikimais auginančiai šeimai, teikiama norint sumažinti vaiko neįgalumą ir padėti vaikui integruotis į visuomenę.
Siuntimo AR paslaugoms gauti tvarka. Norint gauti AR paslaugas vaikui, pakanka paprasto gydytojo siuntimo (F 027/a). Gydytojui nereikia pildyti jokių medicininių dokumentų išrašų, išduoti pažymų ir kreiptis į ligonių kasas, dėl pažymos gydymui kompensuoti, nes tai nėra sanatorinis gydymas.
Į ankstyvąją reabilitaciją vaikai nuo gimimo iki 7 metų (6 metų 11 mėn.) gali būti siunčiami 1-2 kartus per vienerius kalendorinius metus, t.y. kas pusę metų (kas 6 mėn.). Ankstyvosios reabilitacijos metu vaikams atliekamas kompleksinis vaiko raidos vertinimas.
Šeimos gydytojas, vaikų ligų gydytojas, pediatras, ortopedas, chirurgas, neurologas arba kitas gydytojas specialistas, kuris pastebi ar nustato raidos (vystymosi) sutrikimus arba rizikos veiksnius atsirasti:
- cerebriniam paralyžiui ir kitiems motorikos (judėjimo) sutrikimams;
- kalbos ir bendravimo sutrikimams;
- autizmo ir kitiems įvairiapusiams raidos sutrikimams;
- bendram raidos atsilikimui, specifiniam mišriam raidos sutrikimui, protiniam atsilikimui;
- maitinimo problemoms (kramtymo sutrikimams, atsisakymui valgyti, išrankumui maistui);
- miego, regos, klausos sutrikimams.
Pastebėjus šiuos rizikos veiksnius, vaikas siunčiamas konsultacijai pas ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiantį gydytoją ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje (ART).
Konsultacijos metu ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiantis gydytojas, nustatęs raidos sutrikimą, siunčia vaiką:
- išplėstinei AR specialistų komandos konsultacijai;
- dienos stacionaro (ambulatorinėms AR-2 paslaugoms gauti) arba stacionarinėms (gulint vaikui su slaugančiu asmeniu skyriuje – stacionarinėms AR-3 paslaugoms gauti).
Svarbu: stacionarinėms paslaugoms siunčiami vaikai, turintys kompleksinių raidos sutrikimų, kurių eigą sunkina gretutiniai psichikos, regos, klausos, fizinės raidos ir kiti sutrikimai arba tais atvejais, kai gydant vaiką ambulatoriškai nepasiekiama laukiamų rezultatų.
Prieš atvykstant tėvams reikia pasirūpinti medicininių dokumentų išrašu / siuntimu (F 027/a) ir turėti vaiko asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Detalesnė informacija apie siunčiamo vaiko duomenis ir nukopijuotus medicininius išrašus pateikta atmintinėje „Šeimos gydytojams, siunčiantiems vaiką į ankstyvąją reabilitaciją“.
Ankstyvosios reabilitacijos komandą sudaro gydytojas, psichologas, logopedas, specialusis pedagogas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, slaugytojas, socialinis darbuotojas. Ankstyvosios reabilitacijos specialistų komanda gali nustatyti ir diagnozuoti esamą vaiko raidos sutrikimą, padėti šeimai išmokti raidą stimuliuojančių būdų ir metodų, suteikti psichologinę ir psichoterapinę pagalbą šeimai. Laiku pradėjus teikti profesionalią pagalbą, žalą vaiko psichologinei ir emocinei raidai galima stipriai sumažinti.
Priklausomai nuo sutrikimų sunkumo, skiriama vieno vaiko ankstyvosios reabilitacijos kurso trukmė yra 20 – 40 ambulatorinių paslaugų kompleksų. Paslaugas galima gauti dalimis:
- ne daugiau kaip 2 išplėstinių specialistų komandos konsultacijos;
- ne daugiau kaip 20 ambulatorinių paslaugų (Vaiko raida A) išlaidos;
- ne daugiau kaip 40 ambulatorinių paslaugų (Vaiko raida B) išlaidos;
- prireikus gydytojų konsiliumo sprendimu gali būti suteikta iki 60 ambulatorinių (Vaiko raida B) paslaugų.
Ankstyvojoje reabilitacijoje vaiko raidos įvertinimo testai parenkami pagal vaiko amžių, raidos sutrikimą, fizines galimybes, raidos tyrimo tikslus:
- DISC (vaikams iki 5 metų amžiaus);
- Vekselerio testas (WISC-III, skirtas vyresniems nei 6 metų vaikams besiruošiantiems eiti į pirmą klasę).
DISC metodika
DISC metodika – tai diagnostinis vaikų raidos vertinimas, kurio metu įvertinami šie vaiko raidos ypatumai:
- smulkiosios ir stambiosios motorikos;
- kalbos raidos;
- dėmesio koncentracijos;
- atminties apimties;
- socialinės adaptacijos;
- savarankiškumo įgūdžių.
Įvertinus vaiko motorinę raidą, nustatomas vadinamasis motorinis amžius. Jo santykis su biologiniu amžiumi, padaugintu iš 100, vadinamas motoriniu koeficientu (MQ). Jei vaiko MQ yra didesnis kaip 70, laikoma, kad motorinė raida yra normali, jei MQ yra tarp 50 ir 70, laikoma, kad motorinė raida sutrikusi ir tokį vaiką reikia atidžiai stebėti. Tikėtina, jog daugelio šių vaikų motorinė raida normalizuosi savaime ar suteikus nedidelę pagalbą. Jei MQ yra mažesnis nei 50, laikoma, kad motorinė raida yra labai sutrikusi ir tokiam vaikui reikalingas gydymas.
Šį raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio arba tretinio lygio.
Vaiko raidos vertinimo išvados pateiktos antrinio lygio psichologo, turi būti patvirtintos gydytojų – vaikų ir paauglių psichiatro ar gydytojo psichiatro, neurologo.
Vekslerio vaikų intelekto vertinimo skalė WISC-III. Tai vienas populiariausių intelekto testų. WISC-III sudarytas iš įvairių subtestų (žodyno, aritmetikos), kuriuos taip pat sudaro sunkėjančia tvarka pateikiamos užduotys. Subtestai yra suskirstyti į verbalinius ir neverbalinius. Verbaliniais subtestais galima tirti kalbinius įgūdžius, bendrą žinių lygį, socialinę nuovoką. Neverbaliniuose subtestuose pabrėžiami percepciniai–motoriniai įgūdžiai, informacijos apdorojimo greitis, neverbalinis abstraktus mąstymas. Gauti rezultatai verčiami standartiniais balais, intelekto koeficientu (IQ). Testas yra patikimas ir validus.
Neišnešiotų vaikų raida pagal DISC metodą vertinama, atsižvelgiant į jų amžių:
- neišnešioti vaikai iki 2 metų vertinami pagal koreguotą amžių;
- neišnešioti vaikai, kuriems daugiau nei 2 metai, vertinami pagal gimimo amžių.
Kai vaikas nuo gimimo iki 7 metų (6 metų 11 mėn) siunčiamas į ankstyvąją reabilitaciją ir atlieka kompleksinį raidos įvertinimą stacionare, tada mamai, kaip slaugančiam asmeniui, elektroninis nedarbingumo pažymėjimas yra išduodamas gydančio gydytojo reikalingam vaiko slaugymo laikotarpiui:
- iki 120 k. d. per metus, kuomet vaikas iki 7 m. amžiaus, sergantis bet kuria liga;
- iki 364 k. d. pasibaigus terminui ne ilgiau kaip 120 k. d. dienų per kalendorinius metus, kuomet vaikas yra iki 18 m. amžiaus, sergantis ypač sunkia liga;
- iki 180 k. d. pasibaigus terminui ne ilgiau kaip 120 k. d. per kalendorinius metus, kuomet vaikas yra iki 18 m amžiaus, sergantis sunkia liga;
- ne ilgiau kaip 120 k. d. per kalendorinius metus, kai dėl ligos vaikas turi sunkią negalią.
Kai vaikas naudojasi ankstyvosios reabilitacijos paslaugomis ambulatoriniu būdu, t.y. nėra guldomas į gydymo įstaigą ir atvyksta tik procedūroms, tada mamai, kaip slaugančiam asmeniui, elektroninis nedarbingumo pažymėjimas neišduodamas ir ligos išmoka nėra mokama. Tuomet tėvai gali susiderinti su darbdaviu, kuris įpareigotas laikytis šeimyninių įsipareigojimų gerbimo principų:
- pasinaudojus tikslinėmis nemokamomis atostogomis, darbdaviui pristačius pažymą (forma Nr. 094/a), liudijančią apie sergančio šeimos nario slaugą:
- 14 kalendorinių dienų, kai vaiką iki 14 metų amžiaus augina vienas iš tėvų;
- 30 kalendorinių dienų, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų amžiaus;
- atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir vaiko priežiūros atostogų metu tėvas (motina – tėvo atostogų) vaikui prižiūrėti metu.
- Darbdavio ir darbuotojo susitarimu neatvykti į darbą administracijos leidimu.
- Pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų:
- ne mažiau kaip 25 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę);
- ne mažiau kaip 30 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę).
- Pasinaudojus mamadienių ir tėvadienių (papildomų poilsio dienų, už kurias mokamas vidutinis darbo užmokestis) skyrimo tvarka kiekvieną mėnesį:
- viena papildoma poilsio diena darbuotojams, kurie turi du vaikus iki 12 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų;
- dvi papildomos poilsio dienos darbuotojams, turintiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų.