Ar mano vaiko raida yra normali?

Kas yra normalu?

Normalu ar unikalu?

Visiems įprasta, jog daugelis žmonių gali girdėti, matyti, kalbėti taip, kaip yra įprasta – standartiškai, normaliai. Tačiau mes visi taip pripratome prie sąvokos „normalu“, kad net nesusimąstome ką ji iš tiesų reiškia. Juk šiandien žmogui judėti gali padėti tiek nuosavos kojos, tiek protezai ar neįgaliojo vežimėlis. Skaityti knygą galime įprastai ar klausydamiesi audio formato. Tad kas yra „normalu“, o kas tiesiog neįprasta, neatitinka mūsų nustatytų standartų?

Sąvoka „normalus“ turi dvi pagrindines reikšmes:

Šias prasmes suplakus į vieną, etalonu tampa „normaliųjų“ dauguma – statistinis vidutiniškumas. Tad, kalbant apie vaiko sveikatą – „normali“ raida yra vadovėlyje aprašytas, teoriškai sveiko vaiko vystymasis.

Tačiau kartais vaikas nepatenka į vadinamąjį „normalios“ raidos spektrą. Tai reiškia, jog jis nedaro to, ko mes tikimės iš teoriškai sveiko vaiko, neatitinka teorinių lūkesčių, kuriuos susidarome stebėdami kitus vaikus bei skaitydami literatūrą apie kūdikio ar vaiko raidą. Tuomet vaiką įtraukiame į raidos ypatumų ar individualių poreikių turinčiųjų kategoriją, taip iškart leisdami jam suprasti, kad yra kitoks – „nenormalus“. Taip vaikas tampa netinkamu, nepatogiu, sunkiu. Ką tai reiškia?

Negabus, patiriantis fizinių ir intelektualinių iššūkių – gali pasireikšti erzinančios, nepatogios charakterio savybės, elgesio ir emocijų raiškos sutrikimai. Toks vaikas taip pat gali turėti ir fizinę negalią (pvz., sirgti epilepsija) ar nedidelių vystymosi bei sensorinių sutrikimų (pvz., autizmo spektro sutrikimai, klausos ar kalbos negalia).

Išsiskiriantis unikaliu, ypač ryškiu talentu ar turintis išskirtinių fizinių bruožų. Tai yra vaikai, kuriems akademinės veiklos mokykloje per lengvos, jie išskiria intelektualine ar fizine raida, kūrybingumu.

Remiantis Epikteto žodžiais, liga – tai nelaimė kūnui, tačiau ne laisvai valiai, jei ji pati to nenori. Tad galbūt požiūris į „kitokius“ – tai mūsų visuomenės, o ne žmonių, gyvenančių su negalia problema?

Tik mes patys, sąmoningai nusprendę išsilaisvinti iš pykčio, baimių, stereotipų ir neapykantos galime priimti kiekvieną nežemindami jo / jos prigimties. Nebegalvokime apie kažkieno sugalvotas normas ir padėkime savo vaikams jaustis jaukiai kasdienėje aplinkoje.