Ankstukai: nuo gimimo iki priežiūros

Neišnešiotas naujagimis – trapus, gležnas, bet degantis stipriu noru gyventi

Kartais vaikelis taip skuba išvysti šį pasaulį, kad net nesulaukia jam skirto gimimo termino. Jis gimsta toks trapus, toks mažytis, ir toks gležnas, kad net baisu paimti į rankas. Šie ypatingi kūdikiai reikalauja ypatingos priežiūros, o jų noras ir ryžtas gyventi iš tiesų vertas tų pastangų ir dažnai vadinamas tikru stebuklu.

Tad kas gi tie neišnešioti kūdikiai, dar vadinami ankstukais / neišnešiotukais?

Neišnešiotas naujagimis arba dar kitaip vadinamas ankstuku – nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės gimęs kūdikis, sveriantis 500 ar daugiau gramų. Kuo anksčiau kūdikis gimė, tuo labiau pastebimi jo nesubrendimo požymiai, kurie gali pasireikšti:

Visi šie išvardinti požymiai yra normalūs neišnešiotam kūdikiui ir nereikėtų nerimauti, kad jūsų anksti gimęs vaikelis atrodo kitaip negu kiti vaikai.

Vienas svarbiausių dalykų, kurį reikėtų žinoti apie per anksti pasaulį išvydusį vaikelį tas, kad ankstukai nesugeba sureguliuoti tinkamos kūno temperatūros, taigi jų gyvybinių funkcijų užtikrinimui būtina aplinka, kurioje nuolat palaikoma tinkamai reguliuojama temperatūra. Taip pat reikėtų suprasti, kad neišnešiotukai itin jautrūs infekcijoms, kurios jiems kelia daug didesnį pavojų, nei laiku gimusiems vaikams, tad tėvams reikėtų skirti ypatinga dėmesį ne tik kūdikio, bet ir savo pačių bei kitų artimųjų sveikatai.

Neišnešiotukai iki 29, 34 ir 37 savaitės

Nors ankstuku laikomas iki 37 nėštumo savaitės gimęs kūdikis, tačiau pagalba, kurios jam reikės skirstoma į tris intervalus:

Itin anksti (iki 29 nėštumo savaitės) gimę kūdikiai.

Gimę iki 34 nėštumo savaitės.

Kūdikiai, gimę nuo 35 iki 37 nėštumo savaitės.

Didžiausia rizika kyla patiems mažiausiems, vos iki 29 savaičių mamos įsčiose praleidusiems, mažyliams. Per metus tokių naujagimių Lietuvoje gimsta iki 150. Nors paprastai iki 29 savaitės gimusių ankstukų svoris neviršija 1500 g, pats mažiausias Lietuvoje gimęs ir išgyvenęs vaikutis nesvėrė nė 500 g.

Kadangi patiems mažiausiems ankstukams prireikia nemažai laiko, kol jie pradeda reguliuoti kūno temperatūrą, kūdikis pirmiausia gyvena inkubatoriuje, kuriame palaikoma 36-37 laipsnių temperatūra.

Sutvirtėjęs vaikelis perkeliamas į skyrių, kur juo jau rūpinasi mama – pratina žįsti, atlieka kasdienius svėrimus, keičia sauskelnes ir pan.

Nors vaikutis jau gali būti su mama, vis tik iki maždaug 35 savaitės jo kvėpavimas stebimas prie pėdos prijungtu davikliu. Namo ankstukas išeliauja sulaukęs 35-36 savaitės, kai pats be problemų valgo, kvėpuoja ir stabiliai priauga svorio (paprastai sveria apie 2 kg ar kiek daugiau).

Tinkama mažylio priežiūra namuose

Kūdikį išrašius iš ligoninės, rūpestis ir ypatinga priežiūra dar nesibaigia. Nors namo parkeliavęs vaikelis jau geba savarankiškai kvėpuoti, pats valgo, tinkamai tuštinasi bei gali pasirūpinti savo kūno temperatūra, būtent šiam svarbiam darbui jis sueikvoja itin daug energijos. Todėl namuose neužtikrinus kūdikiui tinkamos temperatūros (nuo 23 iki 25 laipsnių šilumos), jis su maistu gaunamas kalorijas naudos ne svoriui priaugti, bet viso kūno temperatūrai palaikyti. Kita vertus – ankstukai, kaip ir kiti vaikai, taip pat perkaista, tad svarbu nepersistengti šildant namus.

Maitinti ankstukus rekomenduojama dažniau, bet po mažiau. Nesijaudinkite, jei jūsų vaikelis ilgokai žinda krūtį. Turėkite kantrybės – neišnešiotukai traukia ne taip aktyviai ir užtrunka ilgiau kol pasisotina. Jei matote, kad kūdikis pavargo, nebevarginkite jo. Leiskite pailsėti. Primaitinsite vėliau.

Jei vis tik nerimaujate, kad mažylis suvalgo per mažai, pasikonsultuokite su savo gydytoju, galbūt papildomam primaitinimui reikalingi mikroelementais, aminorūgštimis ir vitaminais praturtinti mišinėliai. Ankstukams itin reikalingas vitaminas E, nes anksčiau gimę vaikučiai, būdami mamos įsčiose, nespėja pakankamai prikaupti šio vitamino atsargų. Nerekomenduojama ankstuko pradėti primaitinti savo nuožiūra. Vos tik kilus klausimams, atsiradus neramumams ar manant, kad mitybos režime reikėtų kažką keisti, būtinai pasitarkite su mažylį prižiūrinčiu gydytoju.

Kaip ir auginant bet kurį kitą naujagimį, taip ir prižiūrint ankstuką, labai svarbi tiek namų, tiek jo asmeninės aplinkos higiena – nepamirškite sterilizuoti buteliukų, čiulptukų, pientraukio. Neišnešiotukui tai itin svarbu, nes jo atsparumas infekcijoms ypatingai žemas, o bet kokia, net ir iš pirmo žvilgsnio „nekalta“ liga gali būti pavojinga.

Dėl šios priežasties labai svarbu stebėti ir kitus, su mažyliu kontaktą turinčius žmones. Jeigu seneliams, dėdėms, tetoms ar kitiems giminaičiams bei draugams pasireiškia nors menkiausi peršalimo simptomai, neleiskite jiems matytis su vaiku. Net jei atrodo, kad pats žmogus jaučiasi gerai, o jam pasireiškia tik tokie lengvi ir „nekalti“ požymiai – lengva sloga, silpnas kosulys, gerklės perštėjimas ir t. t. Ankstukui, priešingai nei vyresnio amžiaus ar pilnai išnešiotam vaikui, net ir tokie lengvi negalavimai gali kelti rimtą pavojų. Todėl nebijokite įžeisti aplinkinių, atsisakydami juos priimti į svečius. Kaip tik priešingai – gero linkintys giminaičiai ir draugai turėtų suprasti ir patys palaukti kol visiškai pasveiks, ir tik nelikus jokiems ligos požymiams lankyti ankstuką.

Beje, neišsigąskite jei nuo pirmų dienų mažylis nepriauga svorio. Gali būti, kad per pirmas 2 savaites jis ne tik, kad nepriaugs svorio, bet ir neteks jo. Priaugimas prasideda nuo 3-4 savaitės.